Gavus pensijų pinigus, žmonėms susisuko galvos: daroma baisi klaida

Dalis gyventojų per naktį tapo turtingesni.

„Jau atsiėmiau pinigėlius. Nežinau, ar aš laiminga, ar nelaiminga – dar nesuvokiau iš tikrųjų. Ir ta suma tokia lyg ir nemaža, ir lyg maža, ir nieko nereiškianti“, – pasakojo vilnietė Renata.

SEB pensijų fondų vadovas sako, kad absoliuti dauguma pasitraukusių iš antros pakopos pinigus jau gavo.

„Viskas sklandžiai pavyko“, – teigė „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis.

Fondai su gyventojais turi atsiskaityti iki balandžio 15-osios.

„Likusi labai nedidelė dalis – tai tie atvejai, kai klientai buvo pateikę neteisingas sąskaitas, sąskaitos uždarytos arba yra antstolių areštai. Čia jau reikia daugiau rankinio darbo“, – aiškino P. Kabelis.

„Iškart į kaupiamąją sąskaitą įdėjau, kad nors truputį tie pinigėliai padidėtų. Ten nedaug, aišku, bet vis tiek maloniau matyti savo sąskaitoje tą sumą pinigų, negu nežinoti, kas su ja kažkur daroma“, – sakė Renata.

Kol kas oficiali statistika neskelbiama, tačiau apčiuopti kaupimą nutraukusio žmogaus portretą jau galima.

„Gal kiek aktyviau pasitraukė jaunesni dalyviai, kurie buvo mažiau sukaupę. Mūsų atveju dalyvis vidutiniškai yra sukaupęs apie 9 tūkst. eurų. Tarp atsiimančiųjų vidurkiai panašūs“, – svarstė P. Kabelis.

Panašu, kad su prognozėmis smarkiai prašauta pro šalį.

Gal kiek aktyviau pasitraukė jaunesni dalyviai, kurie buvo mažiau sukaupę.

Lietuvos bankas skaičiavo, kad pirmaisiais metais iš kaupimo pasitrauks maždaug 20 proc. kaupiančiųjų. Tačiau rezultatas, panašu, kone dvigubai didesnis – ir ne per metus, o per pirmą ketvirtį.

„Dalyvių skaičiumi kol kas negalime pasidalyti, bet, vertinant turtą, visose bendrovėse skaičius siekia maždaug 35–40 procentų“, – aiškino P. Kabelis.

Pensijų reformos autorė, dabar jau premjerė, Inga Ruginienė, aiškino, kad gyventojai, atsiėmę tūkstančius eurų, tikrai elgsis atsakingai.

„Noriu paneigti mitą, kad žmonės visi beatodairiškai žiūri į gyvenimą ir staiga paims, panaudos tuos pinigus kelionėms į Havajus ar dar kažkur kitur“, – ankščiau teigė premjerė I. Ruginienė.

Tačiau vos pinigai įkrito į sąskaitas, dalis gyventojų puolė tuo dalytis socialiniuose tinkluose – kiek, kam ir kada pervesta.

„Turbūt nė vienas nepagalvoja, kad įkeldami pilną išrašą mes sukčiui atiduodame visą informaciją – vardą, pavardę, sąskaitą“, – perspėjo „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

„Kiekvienam laiške ir žinutėje paminėjome, kad būtina būti atsargiems – sukčiai suaktyvėja“, – teigė banko atstovas P. Kabelis.

„Matyt, neveikia, jeigu dalijasi“, – sakė praeivė.

„Jų toks kelias turbūt – pamokos. Kaip kitaip išmoksi klaidų nedarydamas“, – svarstė gyventoja.

„Aišku, kad nereikia nieko viešinti. Čia jūsų privati sąskaita – kodėl turėčiau visiems pasakoti ir aiškinti?“ – sakė Renata.

Aišku, kad nereikia nieko viešinti.

Tie, kurie įvairiose interneto grupėse dalijosi gavę pinigus, jau stebisi, kad netrukus sulaukė skambučių. Pavyzdžiui, su perspėjimu, kad neva pervestus pinigus reikia patikrinti.

„Sukčiui tereikia susisiekti su jumis per bet kokią socialinę platformą, kurioje jūs tą informaciją pateikėte. O paskui jie jus persivilios į tą kanalą, kuris jiems patogus“, – aiškino banko atstovas Ž. Augonė.

Jei jau nutiko taip, kad savo duomenis paviešinote, reikėtų kuo greičiau ištrinti su tuo susijusius komentarus ar nuotraukas.

„Bet ir tada nebūkite visiškai tikri, kad niekas tų duomenų neišsisaugojo“, – perspėjo Ž. Augonė.

Dabar gelbės tik budrumas.

„Labai patariu persižiūrėti savo limitus ir susimažinti juos iki tiek, kiek jums tikrai kasdien reikia, kad jie nebūtų dideli“, – patarė Ž. Augonė.

Pensijų fondai tikisi, kad panaši kaupimą nutraukusių žmonių banga pasikartos tik po dvejų metų.