Gamyklos galėtų kurtis toliau nuo uosto

Dėl Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko noro prie uosto turėti laisvąją ekonominę zoną pasigirdo nepasitenkinimo, kodėl jis nori "tempti" taršą iš rajono į Klaipėdą.

Kurtųsi rajono LEZ

Klaipėdos rajono meras norėtų, kad LEZ plėtra vyktų tarp Gargždų ir Rimkų, palei geležinkelio atšaką, taip pat šalia kelio Šilutė – Klaipėda ties Rimkais.

Tačiau rajonui nebūtina plėtoti vien LEZ-o zonų, jis galėtų surasti naujų sklypų verslui pritraukti ir tolimesnėse rajono teritorijose. Iš bet kurios Klaipėdos rajono vietos iki uosto nėra toli.  Verslas naudosis uostu, jei iki jo bus ir 10 ar 20 kilometrų.

Pasigirdo kalbų, kad Klaipėdos rajono LEZ galėtų būti ir pietinėje uosto dalyje, sujungiant dalį rajono teritorijų su uosto rezervinėmis žemėmis.

Klaipėdos miesto pietinėje dalyje yra gera susisiekimo perspektyva, nes anksčiau ar vėliau būtų nutiestas planuojamas uosto pietinis aplinkkelis.

Tik bėda ta, kad rajonas šalia pietinio aplinkkelio nebeturi žemių. Visos jos yra privatizuotos, perparduotos, atsidūrusios turtingų verslininkų rankose. Kol kas neaišku, ką su tomis žemėmis jie darys. Dauguma kol kas laukia geresnių laikų, tiksliau, kada bus nutiestas pietinis aplinkkelis.

Nėra prasmės steigti konkurento

Pietinėje uosto dalyje apie 70 ha tinkama teritorija yra numatyta kaip Klaipėdos uosto rezervinė žemė, skirta komercinei ir logistikos veiklai.

„Kol nėra patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, nieko negalime daryti. Kai jis bus patvirtintas greičiausiai skelbsime konkursą, kaip tą teritoriją tinkamai panaudoti“, – svarstė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Jo teigimu, su Klaipėdos rajono vadovais nebuvo jokios kalbos apie tos uosto teritorijos integravimą į kažkokią naują LEZ.

„Kiek žinau, Klaipėdos LEZ teritorija tik pusiau išnaudota, todėl kol kas nėra jokios prasmės kurti naujo konkurento“, – pastebėjo A.Drungilas.

Anot A.Drungilo, teritorijoje, ko gero, tikslingiausia būtų eiti tuo keliu, kokiu nuėjo kiti uostai - kurti vadinamuosius sausus uostus, kurie keliais ir geležinkeliais būtų sujungti su uosto krantinėmis.

Klaipėdoje geras tokios veiklos pavyzdys yra „VP Logistic“. Ji, būdama toliau nuo uosto, iš esmės susieta su jo veikla.

„Uosto rezervinėje zonoje galėtų kurtis nedidelės logistikos, krovinių sandėliavimo kompanijos“, - mano A.Drungilas. Kokiai nors gamybai teritorija per maža.

Taršos koncentracija aplink Klaipėdą

Anot A.Drungilo, uostas turi interesą, kad netoli jo būtų daugiau gamybos įmonių, kurios per uostą įsivežtų žaliavas ir išvežtų pagamintą produkciją.

Uosto direkcija kol kas neturi tikslių duomenų, kokį kiekį krovinių generuoja nuolat besiplėtojanti Klaipėdos LEZ veikla. Manoma, kad ji nėra labai didelė. Tačiau pinigine išraiška Klaipėdos LEZ įtaka yra apčiuopiama. 34-ių Klaipėdos LEZ investuotojų bendra apyvarta pernai siekė beveik 1,24 mlrd. eurų.

„Konteineriais ir autotreileriais per uostą keliauja 20-30 proc. jo krovinių. Dalis jų yra tranzitas, didžioji dalis importas, nesusietas su Klaipėdos LEZ“, - pastebėjo A.Drungilas.

Dalis produkcijos iš Klaipėdos LEZ išvežama ne tik per uostą, bet ir sunkvežimiais sausumos keliais.

Kita vertus, tos įmonės, kurios kuriasi Klaipėdos LEZ, ją pasirinko todėl, kad arti uostas. Ir Klaipėdos rajono vadovas kalba apie tokias naujas LEZ teritorijas, kurios yra arčiau uosto. 

Vis dažniau pasigirsta klausimų, kodėl dar ir Klaipėdos rajonas savo gamybą turėtų koncentruoti aplink Klaipėdą, nes ši ir taip jau yra apsupta taršių gamyklų.

Ir iš tiesų, Klaipėdos rajone yra puikių vietų šalia gerų kelių Dovilų, Priekulės, Dauparų-Kvietinių, Vėžaičių seniūnijose, toliau nuo Klaipėdos, bet ne taip toli nuo uosto. Kodėl Klaipėdos rajonas negali jose kurti pramonės zonų? Kodėl prie Klaipėdos norima pritraukti taršias gamyklas, kurių ir taip Klaipėdoje apstu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

>Ir dar

>Ir dar portretas
taigi mūsų valdžia duoda tiems patiems verslininkams satytojams leidimus. Nors..Pasižiūrėjus kur didžiausia tarša ir smarvė galima lengvai pamatyti kad gyvenamieji namai, rajonai atsirado anksčiau už pvz.LEZ-ą, Naftos bazę ar Draugystės geležinkelį.Tai jeigu jau pareinat į kaimynystę, tai elkitės normaliai ir nieks nieko nesakys.

Ir dar

Ir dar portretas
Kai kurios gamyklos Klaipėdoje stovi jau ne vieną dešimtmetį, kai tose vietose aplinkui niekas ir negyveno, bet tai kažkodėl visi šalia tų gamyklų namus lipina. Kodėl tiek statoma namų prie uosto įmonių, prie KLaipėdos kartono, prie medienkės viską aplipino. Kam Jūs statote savo tuos kotedžus šalia fabrikų? O mums paprastiems darbuotojams siūlote važiuoti į kitą miesztą dirbti, nes matai ponams norisi savo trobose komfortabiliai gyventi.

Tam pagalvokit

Tam pagalvokit portretas
O kur darbuotojų gausi į tas gamyklas pastatytas Priekulėje? Šiuolaikinėms gamykloms reikia daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, o ne dviejų knopkių operatorių. Vat geriausiu atveju ir važinės visas tuntas darbuotojų į tą tavo priekulę iš Klaipėdos, o po darbo grįžinės namo ir taip kamsčius didins. Dar į tą tavo priekulę pradės važinėti šniūrai vilkikų atvežančių ir išvežančių produkciją + traukiniai, kad dar ir pervažose pastovėtumei. Ar žinai kiek vidutinėje gamykloje Klaipėdoje per dieną apsilanko vilkikų? Apie ~100. Ar nori kad tiek varytų į Priekulę? O priekuliškiams to reikia?
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių