- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko noro prie uosto turėti laisvąją ekonominę zoną pasigirdo nepasitenkinimo, kodėl jis nori "tempti" taršą iš rajono į Klaipėdą.
Kurtųsi rajono LEZ
Klaipėdos rajono meras norėtų, kad LEZ plėtra vyktų tarp Gargždų ir Rimkų, palei geležinkelio atšaką, taip pat šalia kelio Šilutė – Klaipėda ties Rimkais.
Tačiau rajonui nebūtina plėtoti vien LEZ-o zonų, jis galėtų surasti naujų sklypų verslui pritraukti ir tolimesnėse rajono teritorijose. Iš bet kurios Klaipėdos rajono vietos iki uosto nėra toli. Verslas naudosis uostu, jei iki jo bus ir 10 ar 20 kilometrų.
Pasigirdo kalbų, kad Klaipėdos rajono LEZ galėtų būti ir pietinėje uosto dalyje, sujungiant dalį rajono teritorijų su uosto rezervinėmis žemėmis.
Klaipėdos miesto pietinėje dalyje yra gera susisiekimo perspektyva, nes anksčiau ar vėliau būtų nutiestas planuojamas uosto pietinis aplinkkelis.
Tik bėda ta, kad rajonas šalia pietinio aplinkkelio nebeturi žemių. Visos jos yra privatizuotos, perparduotos, atsidūrusios turtingų verslininkų rankose. Kol kas neaišku, ką su tomis žemėmis jie darys. Dauguma kol kas laukia geresnių laikų, tiksliau, kada bus nutiestas pietinis aplinkkelis.
Nėra prasmės steigti konkurento
Pietinėje uosto dalyje apie 70 ha tinkama teritorija yra numatyta kaip Klaipėdos uosto rezervinė žemė, skirta komercinei ir logistikos veiklai.
„Kol nėra patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, nieko negalime daryti. Kai jis bus patvirtintas greičiausiai skelbsime konkursą, kaip tą teritoriją tinkamai panaudoti“, – svarstė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jo teigimu, su Klaipėdos rajono vadovais nebuvo jokios kalbos apie tos uosto teritorijos integravimą į kažkokią naują LEZ.
„Kiek žinau, Klaipėdos LEZ teritorija tik pusiau išnaudota, todėl kol kas nėra jokios prasmės kurti naujo konkurento“, – pastebėjo A.Drungilas.
Anot A.Drungilo, teritorijoje, ko gero, tikslingiausia būtų eiti tuo keliu, kokiu nuėjo kiti uostai - kurti vadinamuosius sausus uostus, kurie keliais ir geležinkeliais būtų sujungti su uosto krantinėmis.
Klaipėdoje geras tokios veiklos pavyzdys yra „VP Logistic“. Ji, būdama toliau nuo uosto, iš esmės susieta su jo veikla.
„Uosto rezervinėje zonoje galėtų kurtis nedidelės logistikos, krovinių sandėliavimo kompanijos“, - mano A.Drungilas. Kokiai nors gamybai teritorija per maža.
Taršos koncentracija aplink Klaipėdą
Anot A.Drungilo, uostas turi interesą, kad netoli jo būtų daugiau gamybos įmonių, kurios per uostą įsivežtų žaliavas ir išvežtų pagamintą produkciją.
Uosto direkcija kol kas neturi tikslių duomenų, kokį kiekį krovinių generuoja nuolat besiplėtojanti Klaipėdos LEZ veikla. Manoma, kad ji nėra labai didelė. Tačiau pinigine išraiška Klaipėdos LEZ įtaka yra apčiuopiama. 34-ių Klaipėdos LEZ investuotojų bendra apyvarta pernai siekė beveik 1,24 mlrd. eurų.
„Konteineriais ir autotreileriais per uostą keliauja 20-30 proc. jo krovinių. Dalis jų yra tranzitas, didžioji dalis importas, nesusietas su Klaipėdos LEZ“, - pastebėjo A.Drungilas.
Dalis produkcijos iš Klaipėdos LEZ išvežama ne tik per uostą, bet ir sunkvežimiais sausumos keliais.
Kita vertus, tos įmonės, kurios kuriasi Klaipėdos LEZ, ją pasirinko todėl, kad arti uostas. Ir Klaipėdos rajono vadovas kalba apie tokias naujas LEZ teritorijas, kurios yra arčiau uosto.
Vis dažniau pasigirsta klausimų, kodėl dar ir Klaipėdos rajonas savo gamybą turėtų koncentruoti aplink Klaipėdą, nes ši ir taip jau yra apsupta taršių gamyklų.
Ir iš tiesų, Klaipėdos rajone yra puikių vietų šalia gerų kelių Dovilų, Priekulės, Dauparų-Kvietinių, Vėžaičių seniūnijose, toliau nuo Klaipėdos, bet ne taip toli nuo uosto. Kodėl Klaipėdos rajonas negali jose kurti pramonės zonų? Kodėl prie Klaipėdos norima pritraukti taršias gamyklas, kurių ir taip Klaipėdoje apstu?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...