Galvosūkis dėl elektros kainų: bando įnešti bent kiek aiškumo

Plačiau LNK reportaže papasakojo Lietuvos energetikos agentūros laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė?

– Kodėl pas nepriklausomus tiekėjus nuėjusiems gyventojams reikės mokėti daugiau nei tiems, kurie pas nepriklausomą tiekėją neskuba ir tikriausiai nebenorėtų jau dabar skubėti?

– Siūlyčiau pažvelgti į platesnį paveikslą. Norėčiau paaiškinti ir įnešti šiek tiek aiškumo. Viešojoje erdvėje komunikacija įneša gana daug painiavos gyventojams. Reikia suprasti, kad tiek nepriklausomo tiekimo, tiek visuomeninio tiekimo kaina susideda iš dviejų dalių: valstybės reguliuojamosios dalies ir tiekimo dalies. Valstybės reguliuojama dalis yra visiems vienoda. Ji brangsta visiems vienodai. Nėra jokio išskirtinumo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau galutiniai skaičiai rodo, kad visuomeniniame tiekime teks mokėti pigiau.

– Kodėl aš kalbu apie didesnį paveikslą? Jei nagrinėtume kad ir šiuo metus, matytume, kad tie, kas buvo pasirinkę, mokėjo pigiausiai. Kalbėsiu apibendrintai, nes sekame tiek ir nefiksuotus biržos planus. Už visuomeninį tiekimą žmonės mokėjo brangiausiai. Gyventojui reikia žinoti, kad jis visada turi teisę pakeisti savo planą. Teisinė sistema yra vartotojo pusėje.

– Sakote, kad gyventojas turėtų suvokti, kad reikia pasikeisti planą. Bet dabar gyventojams kyla mintis, kad gal geriau išeiti iš nepriklausomo tiekėjo. Ar jie gali tai padaryti?

– Gali tik tie, kurie yra trečiame etape. Tiems, kurie yra trečiame liberalizavimo etape, galutinis pasirinkimo terminas yra 2025 m. pab. Šiuo metu jie gali pasirinkti nepriklausomą tiekimą arba grįžti į visuomeninį. Mes kaip tik ir matome tą judėjimą.

– Tie, kurie neturi galimybės išeiti iš nepriklausomo tiekėjo į visuomeninį, dabar norėtų grįžti į 2020 m., kai buvo kalbama, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl klientų, laimi pastarieji. Kalba buvo ne tik apie sumažėjusią kainą, bet ir visai naujus paslaugų paketus, kurių gali tikėtis vartotojai. Praėjo treji metai. Kur visa tai? Dažnam kyla klausimas, ar tie žodžiai buvo tik reklama?

ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis.

– Nesupykite, bet leiskite jums paprieštarauti. Kaip ir minėjau, tie, kas dalyvavo liberalizacijos etape, pasirinko nepriklausomus tiekėjus, rinkosi nefiksuotus kainų planus, šiemet mokėjo daug pigiau. Net ir pasirinkę tam tikrus fiksuotus planus irgi mokėjo pigiau. Net jei jūs ir sudarote sutartį, kur kaina ateinantiems metams siūloma šiek tiek brangesnė nei visuomeniniame tiekime, turite teisę sutartį pakeisti. Jei pamatote, kad jūsų tiekėjas arba kitas tiekėjas pradeda mažinti kainas ir jums patraukliau pakeisti sutartį, jūs turite teisę kreiptis ir sudaryti kitą sutartį. Galite tą padaryti be baudų. Ko trūksta? Trūksta komunikacijos.

– Kalbant apie augančią valstybės reguliuojamą kainą, Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad ESO paėmė per daug pinigų ir privalo juos gražinti gyventojams. Bendrovė neskuba to daryti ir žada gražinti tik per tam tikrą laiką. Ar nėra taip, kad kažkas kažką pražiūrėjo, elektros vartotojai sumokėjo daugiau pinigų, o gavus daugiau pinigų nelabai norisi jų gražinti? Todėl jie dabar pažadėjo, kad gražins dalį pinigų, tačiau pakėlė valstybės reguliuojamos kainos dalį ir kiek kitaip vis tiek paims tuos pinigus iš gyventojų. Taip galvoja dažnas elektros vartotojas.

– Valstybės reguliuojama dalis susideda ne tik iš ESO dalies, apie kurią kalbame. Šiuo atveju yra ir „Litgrid“ dalis. ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis. Mes, kaip agentūra, atliekame analizę ir stebime. Matome, kad tie įsipareigojimai yra vykdomi.