- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina sukurti naujus finansinius instrumentus Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.
Tai ji antradienį Briuselyje aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos komisaru Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu), pranešė Finansų ministerija.
„Situacija reikalauja praktinio europinio solidarumo, jog labiausiai paveiktos Bendrijos šalys nebūtų paliktos su šiuo iššūkiu dorotis vienos, o finansine našta būtų proporcingai pasidalinta“, – pranešime sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, siūloma sukurti laikiną ES lygmens instrumentą, kuris leistų finansuoti ukrainiečių, gavusių prieglobstį ES valstybėse, poreikius. Šis instrumentas galėtų būti finansuojamas iš 2022 ar 2023 metų ES biudžeto.
Kitas galimas kelias – pasinaudoti 2016 metais laikinai įsteigto ES pagalbos pabėgėliams Turkijoje instrumento patirtimi ir svarstyti papildomas priemones už ES biudžeto rėmų, nukreiptas į labiausiai su humanitarine krize susiduriančias ES šalis.
Papildomų instrumentų poreikį Lietuva jau yra išreiškusi birželį vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) drauge su Latvij ir Estija.
G. Skaistė taip pat pabrėžė, kad Lietuva remia humanitarinės, karinės ir finansinės pagalbos Ukrainai teikimą ir ji turi būti didinama.
„Palankiai vertiname pastaruosius sprendimus dėl 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos skyrimo Ukrainai. Tačiau turint omenyje didžiulius poreikius, šių lėšų nepakanka. Turėtume skubiai užtikrinti greitą ir sklandų likusios beveik 8 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos išmokėjimą ir toliau telkti platesnę Vakarų partnerių ir tarptautinių finansinių institucijų paramą, mobilizuojant papildomus resursus“, – sakė ministrė.
Ministrė su komisaru taip pat aptarė Komisijos siūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių. Lietuva remia EK pastangas sukurti naujus ES lygmens nuosavus išteklius siekiant užtikrinti sklandų ES biudžeto finansavimą per Pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą ir tarptautinių įmonių pelno apmokestinimą, tačiau siūlymą dalį pajamų iš apyvartinių taršos leidimų pervesti į ES biudžetą vertina atsargiai, kadangi šios lėšos yra vienas pagrindinių nacionalinių klimato kaitos tikslų priemonių finansavimo šaltinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...