G. Skaistė: Lietuvoje taikomas antiinfliacinis paketas yra ne mažesnis nei kitų ES šalių

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šalyje pritaikytos infliacijos padarinių švelninimo priemonės neatsilieka nuo kitose Europos Sąjungos šalyse pasirinktų sprendimų.

Politikė šią mintį išsakė sulaukusi opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro Algirdo Butkevičiaus kritikos dėl Finansų ministerijos reakcijos į augančias kainas.

„Galiu pasakyti, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių blogiausiai kovoja su augančia infliacija, todėl kad ją turime didžiausią. Neturi jokio priemonių plano dėl pabrangusių žaliavų“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė A. Butkevičius.

Tačiau ministrė nesutiko su ekspremjero vertinimu.

„Mes sekame, ką daro ir kitos valstybės. Lietuvos pritaikytas paketas yra nė kiek ne mažesnis, negu kitų valstybių. Tiesiog jie yra skirtingi, dėl skirtingų aplinkybių“, – atsakydama į klausimą tikino G. Skaistė.

Ji akcentavo, kad veiksmų reaguojant į augančias kainas Vyriausybė ėmėsi dar praėjusiais metais.

„Vyriausybė pateikė valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta per milijardą eurų žmonių pajamų didinimui. Žmonių pajamos turėjo augti sparčiau nei infliacija, jeigu ne karas Ukrainoje“, – pabrėžė politikė.

Finansų ministrė pažymėjo, kad pateikus pirmąjį energijos kainų amortizavimo paketą, buvo atidėtas elektros rinkos liberalizavimo procesas, numatytas dujų brangimas buvo išdėstytas per 5 metų laikotarpį. Taip pat G. Skaistė atkreipė dėmesį, kad antrajame pakete buvo numatyta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, atgaline data nuo metų pradžios pritaikant nulinį tarifą, be to, pasiūlyta skirti papildomus 35 mln. eurų gyventojams įsigyjant saulės elektrines.

Ji taip pat pažymėjo, kad kitą savaitę bus pristatytas Finansų ministerijos parengtas šalies ekonomikos raidos scenarijus, o Vyriausybė iš karto po to pristatys papildomas infliacijos amortizavimo priemones.

„Rengiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus. kadangi kainos buvo itin volatilios energijos rinkose. Dabar, matant tam tikras tendencijas, galima priimti sprendimus, kurie bus taikliausi“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Vienintelis antiinfiliacinis veiksmas būtų tai dalies grynųjų iš apyvartos išėmimas. Tačiau ar kas nors tai išdrįs? Daroma kaip tik atvirkščiai. O pinigų spausdinimo mašina sukasi vis greičiau ir greičiau. Prisiminkit Vokietijos Kanclerio Gerchardo 1946 m pinigų reformą ir viskas bus aišku.

jo

jo portretas
karti karti degtine karti...

meluoja,

meluoja,  portretas
netaikomis pagalbos visiems. Del eletkros, as patekau i I liberalizavimo etapa, nes boileri turiu, kuris daug elektros sunaudoja, tada elektra buvo pigi 12 centu khw, nuo 2021 metu sausio esu jau pasirinkes tiekeja, siai diena elektra man kainuoja 20 centu...kodel kitiems atidelioja, o as turiu moketi REALIAI KAINA ELEKTROS? jei visiems tai visiems darom garantini tiekima ir tiakome IGNITIS nuolaidas...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių