- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, prieš bendrą Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdį Varšuvoje, susitiko su Lenkijos finansų ministru Tadeusz Kościński.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta aptariant šalių ekonomines situacijas, mokestines iniciatyvas ir priemones mažinti šešėliui. Taip pat diskutuota apie Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę – fiskalinių taisyklių peržiūrą, rizikų finansų sektoriuje valdymą.
„Su Lenkija turime daug bendrų taškų ES ekonominėje ir finansų darbotvarkėje. Sutarėme ir toliau bendradarbiauti tokiais visos ES mastu svarbiais klausimais kaip fiskalinių taisyklių peržiūra ar finansų sektoriaus vystymas ir kylančių rizikų valdymas. Be to, tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turi aktualios patirties nacionaliniu lygiu kovojant su šešėliu ir mokesčių vengimu – tai dar viena sritis aktyviam dvišaliam dialogui“, – teigė G. Skaistė.
Susitikime ministrai G. Skaistė ir T. Kościński sutarė, jog svarbu rasti konsensusu grįstą sprendimą dėl tarptautinio pelno mokesčio. Lietuva drauge su kitomis 133 šalimis palaiko šio tarptautinio sutarimo pagrindinį siekį – kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Anot ministrės, svarbu užtikrinti, kad taikymas ES būtų nuoseklus ir užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas visoms šalims. Abu ministrai pažymėjo, kad po laukiamo galutinio susitarimo tarptautiniu mastu, kurio tikimasi artimiausiais mėnesiais, bus galima aiškiau įvertinti galimą poveikį nacionaliniams ir viso regiono pelno apmokestinimo modeliams.
Anot ministrės G. Skaistės, Lietuva nuosekliai remia bendradarbiavimą PVM mokesčių srityje, taip pat iniciatyvas kovoti su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir slėpimu. Ministrai sutaria, jog būtina dėti papildomas pastangas mažinant PVM atotrūkį, efektyviai keistis informacija ir geriau valdyti kylančias rizikas.
Kalbant apie Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūrą, finansų ministrai sutaria, jog fiskalinis tvarumas yra esminis ilgojo laikotarpio tikslas, nepamirštant paskatų augimui. Anot ministrės G. Skaistės, Lietuva mato galimybę peržiūrėti esamų SAP lankstumo sąlygų tinkamumo kriterijus, sukuriant papildomas galimybes vykdyti produktyvias investicijas, kurios stiprintų šalių ekonomikų augimą ir didintų fiskalinį tvarumą. Tuo pačiu, anot ministrų, būtina nepamiršti investicijų ir į krašto apsaugą, kas yra tai itin svarbu mūsų regione.
Finansų ministrų G. Skaistės ir T. Kościński susitikimas – sudėtinė bendro Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių darbotvarkės Varšuvoje dalis.
Susitikimuose Varšuvoje ieškoma galimybių, kaip toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse kaip saugumas ir gynyba, vidaus reikalai, ekonomika ir energetika. Aptariamas strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimas ir šalių bendradarbiavimas ES ir NATO formatais. Vyriausybių posėdyje bus kalbama apie tautinių mažumų tapatybės išsaugojimo svarbą ir jų indėlį į dvišalių santykių stiprinimą.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko prieš metus – 2020 m. rugsėjo 17 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...