G. Skaistė: kaip laikina parama verslui PVM lengvata galėtų egzistuoti

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako teigiamai vertinanti Seimo narių siūlymą taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, kultūros ir sporto sektorių veiklai, tačiau pabrėžia, kad ji būtų veiksminga tik taikoma kaip parama verslui, o ne priemonė kainoms mažinti.

„Seimo narių siūlymas yra nukreiptas į labiausiai nukentėjusius sektorius, ir jis yra pristatomas ne kaip priemonė, kuri padėtų sumažinti kainą vartotojams, kuo aš asmeniškai kaip ekonomistė tikrai netikiu, bet kaip parama verslui. Dėl to, kad jis yra tikrai labai smarkiai nukentėjęs pandemijos metu, yra uždarytas ir jam atsistoti ant kojų reikia papildomų priemonių ne tik subsidijų pavidalu šiandien, bet ir vidutiniu laikotarpiu per ateinančius metus“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė.

G. Skaistė pažymėjo, kad parama verslui pasitelkus PVM lengvatą turėtų būti laikina.

„Todėl kaip parama verslui tokia priemonė galėtų egzistuoti. Ji turėtų būti laikina, kiek žinau, pristatoma, kad ji galiotų iki pusantrų metų, tik tiesiog labai tikiuosi, kad tas laikinumas yra ne tik deklaruojamas, bet jis visgi ir bus laikina priemonė, skirta išsikapstyti iš koronaviruso pandemijos“, – sakė ji.

Tuo metu vertindama Darbo partijos frakcijos Seime siūlymą taikyti 5 proc. PVM lengvatą kai kuriems maisto produktams, siekiant juos padaryti pigesnius, finansų ministrė akcentavo, kad tokia lengvata vargiai atneštų naudą vartotojams.

„Visos PVM lengvatos dažniausiai nusėda tarpininkų ar gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų. Todėl tikimybė, kad nuo PVM lengvatos maistui įvedimo maisto kainos sumažėtų, yra minimali. Asmeniškai visas PVM lengvatas vertinu gana skeptiškai ir labai atsargiai į jas žiūriu. Todėl šiai lengvatai asmeniškai nepritariu“, – teigė finansų ministrė.

ELTA primena, kad Seimui pateiktas siūlymas nustatyti, jog maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms, nesusijusioms su alkoholiu, taip pat visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių bei sporto paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

PVM lengvatą siūloma taikyti iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.

Automobilių taršos mokesčio peržiūra

Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos galiojantį automobilių taršos mokestį, kuris yra mokamas transporto priemonės registravimo metu, reikia peržiūrėti, jį glaudžiau susiejant su realia tarša, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Man to mokesčio įvedimas atrodo toks ganėtinai keistas, nes su tarša jis beveik niekuo nebuvo susijęs (...) Todėl žiūrint į pavyzdžius, kurie yra kitose valstybėse, tas pririšimas prie ridos arba taršos lygio yra šiek tiek tampresnis su tuo, kiek tu žmogus iš tiesų priterši, o ne kiek kartų automobilį registruoji“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Manau, kad to mokesčio peržiūra yra tikrai reikalinga, o koks konkretus dizainas bus reikia daugiau diskusijų ir pažiūrėsime, ką pasiūlys Aplinkos ministerija. (...) Konkretaus dizaino aš asmeniškai dar nemačiau“, – pridūrė ministrė.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę pareiškė, kad svarstoma keisti automobilių taršos mokesčio modelį ir jį rinkti kasmet. Šiuo metu mokestis yra vienkartinis ir sumokamas automobilio registravimo metu.

Registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.

Pakoreguotą biudžetą Seimui žadama pateikti gegužę

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pakoreguotą valstybės biudžetą Seimui ketinama pateikti gegužės mėnesį.

„Planuojame biudžeto pakeitimus į Seimą atnešti gegužės mėnesį ir tikėtina, kad jis bus peržiūrėtas dviem kryptimis, viena – pridedant papildomas išlaidas, susijusias su pandemijos suvaldymu, bei tam tikrais projektais, kurie bus įtraukti iš „Naujos kartos Lietuva plano“, t. y., vadinamojo Atsigavimo fondo, kurį finansuoja Europos Komisija. Tie projektai, kurie bus įgyvendinami šiemet, bus įtraukti į biudžetą, ir taip pat išlaidos, susijusios su pandemijos suvaldymu – tiek su vakcinavimo procesu, tiek su darbo vietų išsaugojimu“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

„Yra korekcija ir į kitą pusę – kadangi pats pajamų surinkimas iš mokesčių yra šiek tiek geresnis negu tikėjomės, tai bus numatymai ir pajamų projekcijose. Taip pat Seime yra ir iniciatyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų labai nukentėjusiems sektoriams, tai jos mažintų biudžeto pajamas. Visa tai reikės numatyti ir naujame biudžeto projekte“, – kalbėjo finansų ministrė.

Paklausta, ar neketinama mažinti išlaidų, G. Skaistė sakė, kad išlaidų apkarpymas atsilieptų nedarbo lygio augimui.

„Visas pasaulis eina tuo pačiu keliu, tendencijos tokios, kad pirmiausia yra rekomendacijos išsaugoti darbo vietas ir palaikyti ekonomikos sveikatą tokią, kokia ji yra šiandien. Bet koks išlaidų karpymas atsilieptų nedarbo lygio augimui, o tai būtų gerokai skausmingesnės ir ilgalaikės pasekmės negu šiandien mes turime tiesiog išaugusį pasiskolinimo lygį“, – sakė G. Skaistė.

2021 metų biudžete apie 1,083 mlrd. eurų numatyta COVID-19 pandemijos neigiamų padarinių valdymui: apie 573 mln. eurų skirta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms dirbantiems savarankiškai ir dar ieškantiems darbo. Apie 230 mln. eurų numatyta įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai, apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinai įsigyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių