- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į valstybės biudžetą dėl mokestinių lengvatų per metus negaunama apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama, teigia finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų.
„Lengvatų peržiūra apima turbūt vieną trečiąją iš tų 2,2 mlrd. eurų, tokios lengvatos galėtų būtų svarstomos“, – Finansų ministerijos antradienį surengtame pirmajame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė G. Skaistė.
„Iš tų 2,2 mlrd. eurų tikrai liūto dalis yra tokių lengvatų, kurios yra pateisinamos ir svarbios savo socialinio teisingumo aspektu, tarkime, neapmokestinamųjų pajamų dydis ar PVM lengvata vaistams receptiniams, tokių lengvatų neplanuojame peržiūrėti“, – pridūrė ji.
Pasak jos, tai nereiškia, kad trečdalis visų lengvatų būtų naikintinos ar siaurinamos, tačiau būtina turėti bendrą kontekstą, kad būtų galima įsivertinti.
„Ne tik tas papildomas lengvatas, kurias siūlo įvairios interesų grupės, bet pažiūrėti, kiek jos iš tikrųjų kainuoja ir ar tų pačių tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“, – teigė ministrė.
G. Skaistė po darbo grupės susitikimo sakė, kad taip pat bus svarstomos ir pajamų nelygybės mažinimo priemonės.
„Pajamų nelygybės kontekste turbūt bus svarstomi ir vadinamojo „gyvulių ūkio“ klausimai, kaip yra apmokestinamos įvairios verslo formos, galbūt vienomis iš jų yra naudotis palankiau nei kitomis. Planuojame, kad šitas blokas lengvatų bus svarstomas pačioje pabaigoje, kad būtų galima įvertinti platesniame kontekste, turėti holistinį požiūrį į tai, kokie mokestiniai rėžimai yra pas mus, kokios verslo formos ir kokius išskirtinumus jos turi“, – spaudos konferencijoje aiškino G. Skaistė.
„Taip pat įvertinsime ir kitų šalių praktikas, kaip yra mažinama turtinė nelygybė, nes Lietuvoje ir pajamų nelygybė, ir turtinė nelygybė yra gana aukšto lygio“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, galutinis mokesčių peržiūrėjimo tikslas yra užtikrinti adekvatų viešųjų paslaugų ir įsipareigojimų finansavimą.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad Seimo pavasario sesijoje sprendimai dėl mokesčių nebus priimami, nors anksčiau tokios galimybės nebuvo atmetusi.
„Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumo lygį, kurį kelia dabartinė pandeminė situacija, (...) apsisprendėme šiuo metu daugiau dėmesio skirti pačių lengvatų aptarimui ir išsamiai diskusijai su socialiniais partneriais ir pavasario sesijos metu šių įstatymų projektų dar į Seimą nenešime. (...) Planuojame ateiti į Seimą su konkrečiais aptartais pasiūlymais šiek tiek vėliau“, – darbo grupės susitikime sakė G. Skaistė.
Vėliau ji sakė, kad sprendimai dėl mokesčių turėtų būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Anot G. Skaistės, metų pabaigoje su biudžeto projektu mokestiniai pakeitimai nebus priimami.
„Drauge su biudžetu mokesčių naujų įvedinėti neplanuojame, todėl tikėtina, kad įstatymų įsigaliojimas visgi būtų nuo 2023 metų. Tikrai neplanuojame įvedinėti mokesčių, kurių įsigaliojimas bus mažiau nei šeši mėnesiai“, – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje dirbs Prezidentūros, Vyriausybės, Lietuvos banko, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, „Investuotojų forumo“, Lietuvos pramonininkų bei Lietuvos verslo konfederacijų bei kitų organizacijų atstovai.
Finansų ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
Antrasis Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 9 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse3
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...