- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.
„Mano įsitikinimu, tikrai nepakankamai išnaudojame smulkiųjų ūkininkų ir prekybininkų potencialą. Atvirkščiai – mes juos stumiame iš rinkos ir kartais tai darome sąmoningai, ypatingai kuomet įsijungia rinkos konkurencijos jėgos“, – antradienį žurnalistams Kėdainiuose sakė G. Nausėda, susitikęs su vietos žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.
„Mes matome, kad tiesiog smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiems tiekėjams“, – pridūrė prezidentas.
Smulkieji ūkininkai ir prekybininkai netenka savo vietų santykiuose su dideliais prekybos centrais, kurie teikia prioritetą stambiems tiekėjams.
Pasak šalies vadovo, didiesiems tiekėjams įgijus „papildomą rinkos jėgą“ kainos auga tiek gamybos, tiek logistikos, tiek prekybos grandinėse.
„Šiandien mes daug kalbėjome apie tai, kad kažkaip Lietuvoje nustojome diferencijuoti produktus pagal jų kokybę. Orientuojamės tik į kainą, perkame pigiausias prekes, dažnai perteklinę produkciją, kuri mus pasiekia iš kitų valstybių. Tuo tarpu savo geros kokybės dažnai vietinės kilmės produkciją išvežame į kitas valstybes ir parduodame brangiau. Tai nėra normalu“, – sakė G Nausėda.
Jo teigimu, viešuosiuose pirkimuose turi atsirasti daugiau vietos trumposioms maisto prekių grandinėms.
„Kai kurios savivaldybės šiuo požiūriu yra pajudėjusios. Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tam tikrą finansavimą siekiant jas skatinti, tačiau egzistuoja daugybė biurokratinio pobūdžio kliūčių, tame tarpe ir viešųjų pirkimų procese, ir mums vis dar nepavyksta išeiti iš to užburto rato, kuriuo jau skundžiamės daugybę metų – orientacijos vien tik į kainą ir į blogą kokybę“, – teigė G. Nausėda.
„Dėl to kenčia tiltai (Kėdainiuose įgriuvęs tiltas – BNS), mūsų skrandžiai, kuomet kalbame apie maisto produktų kokybę, kenčia visi“, – pridūrė jis.
Šalies vadovui nerimą kelia pernai daugiau nei trečdaliu pabrangęs maistas, kurio kainų augimas viršija kitų prekių brangimą.
„Ypatingai kelia nerimą maisto produktų kainų augimas, kuris gerokai viršija kitų prekių grupių brangimą, o ne paslaptis – viršija taip pat ir panašius infliacinius procesus kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – sakė G. Nausėda.
„Turime analizuoti ir aiškintis priežastis“, – teigė šalies vadovas.
2022 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 34,7 procento.
Būtina stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą
Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako prezidentas. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais.
„Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo. Lygiai kaip ir smulkusis bei vidutinis verslas, kuris yra viena iš mūsų šalies ekonomikos varomųjų jėgų“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.
Pasak jo, smulkusis ir vidutinis verslas sudaro daugiau nei 99 proc. Lietuvos įmonių, sukuria du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba beveik trys ketvirtadaliai visų darbuotojų.
Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo.
„Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo“, – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, didelį nerimą kelia spartus ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, mažėjimas – 2016–2020 metais šis skaičius siekė 44 proc.
Susitikime su Kėdainių rajono vadovais šalies taip pat aptarė finansinio savarankiškumo, ekonominius, socialinius ir kitus savivaldai aktualius klausimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms1
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...
-
Mokesčių pertvarkoje siūlomas ir didesnis mažųjų bendrijų apmokestinimas1
Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). ...
-
Vilniuje buvo sutrikusios „Susisiekimo paslaugų“ programėlės
Penktadienį Vilniuje buvo sutrikusios parkavimo paslaugų ir bilietų įsigijimo programėlės „m.parking“ ir „m.ticket“. Taip pat neveikė miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų savitarna inte...
-
ŽŪR pirmininkas: 8 mln. eurų paramos paskirstymo modelis mus tenkina1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūk...
-
G. Nausėda: EK sprendimas dėl nulinės taršos sukurs naujų galimybių Lietuvos verslui4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. ...
-
M. Navickienė palaiko Finansų ministerijos siūlymą dėl individualios veiklos apmokestinimo1
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. ...
-
„LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 prašymą gabenti krovinius3
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ praėjusią savaitę atmetė 121 paraišką gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Dauguma jų susijusios su ...
-
K. Navickas: išmoka pieno gamintojams augs, bet siaurės gavėjų ratas1
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žadama 8 mln. eurų parama pieno gamintojams už laikomas karves bus skiriama siauresniam ratui – tik labiausiai nukentėjusiems, o pati išmoka didės, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. ...
-
Teisėsauga tiria galimą spaudimą valstybės turto pardavimo aukcione
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybei priklausančių Vilniaus rajone esančių gyvenamųjų patalpų pardavimo aukcione dalyviui daromo spaudimo – siūlymo už atlygį nesivaržyti dėl jų, patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūra...
-
Tyrimas: kai kurios profesijos žiniasklaidoje gerokai dažniau priskiriamos vienai lyčiai
Vadovaujančios pareigos Lietuvos žiniasklaidoje dažniau priskiriamos vyrams, o aprašant profesijas vis dar egzistuoja pasiskirstymas tarp vyriškų ir moteriškų, rodo penktadienį paskelbtas Žiniasklaidos analizės bendrovės „Me...