- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Tai numatyta G. Nausėdos pateiktuose pasiūlymuose dėl Seimo rudens sesijos darbotvarkės.
„Šis paketas galėtų generuoti apie 100 mln. tiek pajamų, tiek išlaidų“, – interviu BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta.
„Teikiame subalansuotą pasiūlymą, kaip didinti išlaidas, kurios mažintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, ir kartu teikiame priemones, kaip tas pajamas surinkti. Labiausiai naudą turėtų pajausti senyvo amžiaus žmonės ir neįgalieji“, – sakė patarėjas.
Papildomos lėšos – spartesniam pensijų kilimui
Prezidentas siūlo, kad didžiausia dalis papildomų išlaidų būtų skirta spartesniam senatvės pensijų augimui.
2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu. G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.
A. Ufarto / Fotobanko nuotr.
„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas. Mes siūlome tam tikrą laikiną laikotarpį, galbūt penkerius metus, kasmet pridėti papildomą koeficientą, kad pakeitimo norma po žingsnelį judėtų į viršų ir pakiltų, tarkime, nuo 42 proc. iki 50 proc. (buvusio atlyginimo –BNS), atsižvelgiant į ekonominę situaciją“, – sakė S. Krėpšta.
Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas.
Prezidentas taip pat siūlo peržiūrėti įstatymus, kad ženkliau padidėtų parama neįgaliesiems ir asmenims, neturintiems būtinojo darbo stažo.
„Šių žmonių skurdas taip pat didelis. Todėl siūlome sparčiau didinti šalpos pensijas, mažų pensijų priemokas, valstybės remiamas pajamas“, – tvirtino patarėjas.
Pajamos – iš NPD lėtinimo, lengvatų naikinimo
Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniam kurui.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NPD kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų.
„Galbūt jis galėtų augti apie 10 proc. per metus“, – sakė S. Krėpšta.
Antrasis pajamų šaltinis – mažesnės lengvatos ūkininkams gauti gerokai pigesnį dyzeliną. S. Krėpštos teigimu, ši lengvata dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, ją siūloma nurėžti maždaug perpus.
„Dalies jos panaikinimas būtų logiškas“, – sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir aplinkosauginiu aspektu.
Šių žmonių skurdas taip pat didelis. Todėl siūlome sparčiau didinti šalpos pensijas, mažų pensijų priemokas, valstybės remiamas pajamas.
Trečiasis siūlymų blokas – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių – individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų – apmokestinimas.
Pasak S. Krėpštos, siūloma, kad pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. lubos, tarifas toliau augtų panašiai, kaip gyventojų pajamų mokesčių tarifai.
„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė patarėjas.
Jis sakė tikintis, kad tokie pakeitimai neatbaidys investuotojų, nes didiesiems investuotojams svarbiau ne mokestinė aplinka, o darbuotojų kvalifikacija ir infrastruktūra.
S. Krėpštos teigimu, šie pasiūlymai jau yra pristatyti Vyriausybės ir Seimo nariams. Prezidentas tikisi, kad pasiūlymai bus įtraukti į Vyriausybės rengiamus projektus, tačiau jei to nebus, konkrečias pataisas pasirengusi parengti ir pati Prezidentūra, pridūrė S. Krėpšta.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių, o pajamų nelygybė tebėra viena iš didžiausių ES.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.1
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?27
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės13
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...