- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sieks, kad svarbiausi gerovės valstybės elementai būtų aiškiai reprezentuoti 2020 m. biudžete, sako šalies vado vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Todėl, tikina jis, G. Nausėda ruošiasi aktyviai įsijungti į biudžeto formavimą dar iki jį pateikiant Seimui svarstyti.
„(G. Nausėda - ELTA) sieks, kad gerovės valstybės elementas biudžete būtų gana aiškus ir papildomai išreikštas. Po to kai diskusija persikels į Seimą, prezidentas taip pat bus aktyvus ir dirbs su Seimu, su komitetais, jei reikės siūlys papildomas priemones", –„Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, valstybės biudžetas yra vienas iš įrankių, galinčių padėti sprendžiant šiuo metu valstybei aktualiausias ir su prezidentui imponuojančiu gerovės valstybės modeliu prasilenkiančias problemas.
Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas.
„Biudžetas yra vienas, be abejo ne vienintelis, iš instrumentų, kuris galėtų šias problemas šiek tiek pajudinti iš mirties taško. Šių metų biudžeto priėmimo cikle prezidentas reikalaus, kad būtų imtasi tam tikrų žingsnių“, – kalbėjo Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta.
G. Nausėdos patarėjas kartu pabrėžė, kad atsakomybės prezidentas aktyviai reikalaus ne tik iš sveikatos apsaugos, švietimo ar socialinės apsaugos ir darbo ministrų. S. Krėpštos teigimu, Prezidentūra gerovės valstybę supranta kur kas plačiau nei apima minėtų ministerijų prerogatyvos.
„Mes gerovės valstybę suprantame gana plačiai ir kiti ministrai, galbūt vidaus reikalų ministerija – iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti tiesiogiai nesusijusi su gerovės valstybe, bet ji dengia daug sričių, viešąją tvarka, asmenų saugumą – tai taip pat prisideda prie gerovės valstybės. Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas, nebūtinai papildomas lėšas, bet perskirstydami savo turimą biudžetą būtent koncentruojantis į problemų sprendimą ir gerovės didinimą kiekvienam gyventojui“, – sakė S. Krėpšta.
Galiausiai S. Krėpšta pabrėžė, kad nepaisant Konstitucijoje apibrėžtų prezidento galių užsienio politikoje, Lietuvos šalies vadovas turi nemažai galimybių veikti ir šalies viduje, todėl iš Vyriausybės pažangos darbuose bus reikalaujama nuolatos.
„Prezidentas tikrai reikalaus ir iš ministrų, ir iš Vyriausybės skaidriai parodyti progresą, iš pradžių įsipareigojant ir sudėliojant tikslus ateičiai, o vėliau, be abejo, sekant kaip sekasi vykdyti tuos tikslus“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...