- Giedrius Gaidamavičius (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Projektas „Rail Baltica“ yra karinio mobilumo ir susisiekimo tarp mūsų šalių pagrindas. Labai svarbu, kad jį užbaigtume iki 2030 metų ir dirbtume kartu, siekdami užsitikrinti tolesnį ES finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje“, – trijų Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje Klaipėdoje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.
„Tikiuosi, kad sulauksime teigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, kadangi, skirtingai nei 2011 ar 2012 metais, mes matome, koks svarbus yra „Rail Baltica“ projektas kariniam mobilumui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Anot jo, projektas pabrango dėl infliacijos, o Lietuvoje dėl jo būtinybės nekyla jokių politinių nesutarimų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat teigė, kad „Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo projektas sprendžiant hibridinio karo grėsmes bei esant reikalui perdislokuoti karines pajėgas.
„Turime daryti viską, ką galime, kad įtikintume savo Europos kolegas, jog kitame Europos (Sąjungos – BNS) biudžete būtina užsitikrinti ES paramą. Patinka tai ar ne, gali būti diskusijų dėl kitų finansavimo šaltinių paieškos, bet, mano nuomone, nacionalinis ir Europos finansavimas bus du kritiškiausi šio projekto finansavimo elementai“, – teigė E. Rinkevičius.
„Dabar mums visiems reikia suvienyti jėgas, kad įtikintume Europos Komisiją, mūsų Europos draugus ir sąjungininkus, jog 2028–2035 metų laikotarpiui turi būti užtikrintas pakankamas biudžetas. Žinoma, dar turime išspręsti kai kurias projekto detales, kurias, kaip žinote, šiuo metu aptariame Latvijoje“, – teigė jis.
Estijos prezidentas Alaras Karisas pabrėžė, kad pagrindinė „Rail Baltica“ problema – galimas vėlavimas ir pabrangimas.
„Mes turime rasti piniginių išteklių iš mūsų nacionalinių biudžetų, taip pat europinių resursų. Tačiau europiniai pinigai neateis anksčiau nei 2028 metais, todėl tai mums reikės padaryti iš savų resursų“, – Klaipėdoje teigė A. Karisas.
„Rail Baltica“ yra ypatingos reikšmės Baltijos šalių konkurencingumui ir sujungiamumui, taip pat regiono saugumui ir atgrasymui. Todėl bendromis pastangomis sieksime didesnio „Rail Baltica“ ir kitų su kariniu mobilumu susijusių projektų finansavimo, pasitelkiant tolesnį ES dalinį finansavimą kitoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje perspektyvoje“, – teigiama Baltijos šalių vadovų bendrame pareiškime.
„Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje1
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą1
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją3
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau4
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...