„Lietuva itin stipriai palaiko klimato kaitos iniciatyvas, kurios turėtų būti įgyvendinamos iki 2030 ir 2050 metų. Visgi turime įvertinti (kiekvienos šalies – ELTA) nacionalines galimybes (...). Dėl šios priežasties reikalingas teisingas (finansinės – ELTA) naštos pasidalinimo mechanizmas. Manome, kad svarbiausias kriterijus šiuo atveju yra bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis“, – teigė G. Nausėda.

„Mums taip pat reikalingas sklandus anglies dioksido ribų reguliavimo mechanizmas, kuris leistų užtikrinti griežtesnes sąlygas trečiosiomis šalimis, kurios negerbia saugumo ir aplinkos apsaugos standartų“, – pridūrė jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad proveržis aplinkos apsaugos srityje Lietuvai reiškia ir galimybę restruktūrizuoti šalies ekonomiką.

„Trečiasis elementas, kuris taip pat labai svarbus Lietuvai, – didesnė paskata investicijoms. Siekiant proveržio aplinkos apsaugos srityje, mums reikalingos tiek privačios, tiek ir viešosios investicijos. Diegdami ir siekdami užsibrėžtus klimato kaitos tikslų net tik prisidėsime prie globalios aplinkos apsaugos, bet taip pat restruktūrizuosime savo ekonomiką gamindami aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, o tai yra labai svarbu sparčiai besivystančioms šalims, tokioms kaip Lietuva“, – sakė G. Nausėda.