- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvusi Vyriausybė, formuodama pirminį kitų metų biudžeto projekto variantą, kai kurias išlaidas „paslėpė“.
„Praėjusi Vyriausybė, negalėčiau kaltinti, kad nepasiruošė pandemijos bangai, nes pandemijos banga tikrai gyvena pagal savo dėsnius ir pasekmės ekonomikai yra „garantuotos“, blogąja to žodžio prasme, visoms valstybėms. Praėjusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis užsiminė apie būtinybę turėti planą, kaip ateityje būtų galima mažinti biudžeto deficitą.
„Dabartinėmis aplinkybėmis, kai Lietuvai tenka kovoti su ekonomikos nuosmukio tendencijomis, kurios yra pandemijos nesėkmė, turime taikyti aktyvią fiskalinę politiką, kuri reiškia, kad valdžios išlaidos tokiais laikotarpiais negali būtų finansuojamos atitinkamomis pajamomis, todėl biudžeto deficitas yra ir jis yra pakankamai didelis.
Praėjusi Vyriausybė kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja.
Mums svarbu pasiekti, kad ateinančiais metais turėtume labai aiškų planą, kaip ekonomikai grįžus į augimo kelią, mes per kelerius metus biudžeto deficitą sumažintume ir pasiektume subalansuotą biudžetą ateityje. Tai įmanoma padaryti, tačiau apie tai būtina galvoti jau šiandien“, – kalbėjo prezidentas.
Taip pat G. Nausėda pridūrė, kad „turėsime grįžti prie taupymo režimo tiek anksti, kiek aplinkybės mums leis“.
Seimas ketvirtadienį apsvarstė naujosios Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą ir nutarė, kad už jį galutinai balsuojama bus gruodžio 22 dieną. Biudžeto projekte išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.
Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų. Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1,139 mlrd. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...