Firminės parduotuvės ieško išlikimo recepto

Vis daugiau specializuotų krautuvėlių gali pasigirti sugebančios konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais.

Greitėjantis gyvenimo tempas, transporto spūstys, prekybos centrų populiarumas ir kitos vartotojų įpročius keičiančios aplinkybės sužlugdė daug firminių parduotuvių. Tačiau kai kurios išliko, nes jos klientams siūlo šiltą aptarnavimą, išskirtinių prekių ir trumpesnes eiles.

Idėja pasiteisino

Apsipirkti firminėse parduotuvėse kadaise būdavo populiaru, nes jose produktais prekiauta gamintojų kainomis. Tačiau dabar, kai prekybos centrai išsidera itin palankias didmenines kainas, šio pranašumo beveik neliko. Kai kurie „Turto“ kalbinti verslininkai tvirtino, kad prekybos centruose tų pačių produktų galima įsigyti netgi pigiau.

Vis dėlto specializuotų parduotuvių Lietuvoje po truputį daugėja – nedidelės krautuvėlės jau skaičiuoja ištikimiausius klientus, nors jų gausa dar neprilygsta Vakarų Europos mastui.

Prieš penkerius metus į rinką žengusios belgiško šokolado parduotuvės „AJ šokoladas“ rizika pasiteisino. Jų savininkas Algimantas Jablonskas tikino, kad verslui įsukti reikėjo sunkaus darbo ir kantrybės.

Atvežė belgiško šokolado

„Užtrukome ne vienus metus, kol pelnėme pripažinimą, išsikovojome rinką“, – A.Jablonskas pabrėžė, kad prieš penkerius metus atlikti rinkos tyrimai rodė, jog lietuviams nereikia belgiško šokolado parduotuvių, 92 proc. apklaustųjų teigė, kad pirmenybę teikia lietuviškam šokoladui.

„Nuolatos rengėme šokolado gamybos šou, kvietėme potencialius vartotojus į gamyklą, veržėmės pas klientus“, – vardijo priemones A.Jablonskas. Neseniai atlikti panašūs rinkos tyrimai parodė, kad dabar per 90 proc. respondentų rinktųsi tris „AJ šokolado“ saldainius, o ne penkis kito gamintojo analogiškus gaminius.

Vilniuje, Klaipėdoje ir Trakuose firmines parduotuves turinti bendrovė artimiausiu metu planuoja plėstis į Kauną. Šiuo metu ieškoma šokolado gamintojų, kurie galėtų dirbti pagal franšizės sutartį.

Per dieną vienoje „AJ šokolado“ parduotuvėje apsilanko nuo 150 iki 200 žmonių, per mėnesį parduodama apie kelis tūkstančius kilogramų šokoladinių saldainių ir tortų.

Suvilioja kokybe

Lietuvos ir Bulgarijos įmonės „Filipopolis“, valdančios dešimt parduotuvių, generalinis direktorius Liudas Žukaitis taip pat neslepė, kad išgyventi šalia prekybos centrų yra sudėtinga.

„Būtų beviltiška konkuruoti su prekybos tinklais, todėl ieškome nišų, prekiaujame tuo, ko nėra prekybos centruose, klientams siūlome retų, egzotiškų gėrimų“, – L.Žukaitis skaičiavo, kad 50 proc. parduotuvių asortimento sudaro gėrimai, kurių didžiuosiuose prekybos centruose nėra.

Pagrindinis sėkmingos veiklos variklis – tinkamas produkcijos pristatymas nuolatiniams klientams, kurie gerais įspūdžiais pasidalija su draugais.

„Informacija apie gerą parduotuvę sklinda iš lūpų į lūpas, stengiamės dirbti taip, kad tokiu principu didėtų ir mūsų klientų ratas“, – apie rengiamas degustacijas, renginius pirkėjams užsiminė L.Žukaitis.

Kasmet po penkias naujas parduotuves įvairiuose šalies miestuose planuojantis atidaryti verslininkas įsitikinęs, kad daugės ir egzotiškesnius gėrimus perkančių klientų.

Smulkieji jaučiasi skriaudžiami

Konditerijos įmonės „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas įsitikinęs, kad firminės parduotuvės turi ateitį, nes gyventojai tampa reiklesni, atidžiau renkasi produktus.

„Jeigu būtų mano valia, uždrausčiau prekiauti ilgesnio nei dviejų mėnesių galiojimo saldainiais, pilnais chemijos ir kenksmingais organizmui“, – sakė A.Gluodas. Jo nuomone, 80 proc. maisto prekių turėtų gaminti smulkūs gamintojai, o ne stambios gamybos įmonės.

„Dabar dažnai tesiskiria pavadinimai, o skonis labai supanašėjęs. Firminėse parduotuvėse galima rasti išskirtinių, išpuoselėtų, tradiciškų gaminių“, – pranašumą nurodė A.Gluodas.

Gelbėja išskirtiniai produktai

Smulkieji prekybininkai pripažįsta, kad nėra taip paprasta surasti išlikimo receptą.

„Kiek pinigų išleidžiate dideliame prekybos centre, kiek kartų šiemet buvote užsukę į mažesnę parduotuvę? – į klausimą, kaip sekasi, klausimu atsakė kava ir arbata prekiaujančios bendrovės „Domus solida“ konsultantas Rimvydas Skorupskis.

Pasak jo, smulkieji verslininkai Lietuvoje išsilaiko siūlydami išskirtinių prekių, pritraukdami nuolatinių klientų ir kurdami jaukią aplinką. Bendrovė net turėdama galimybę į didelį prekybos centrą nesikraustytų.

„Mes turime savo tiekėjus, išskirtinį produktą ir nuolatinių klientų – tai mus ir gelbėja. Pas mus lankosi žmonės, kurie nenori pirkti produktų nuo konvejerio, tokie, kurie tikisi, kad pardavėjai jiems padės išsirinkti, patars“, – sakė „Domus solidos“ konsultantas.

„Stumbras“ pasitraukė

Vis dėlto nemažai šalies įmonių apsisprendė nesivaržyti su didžiaisiais prekybos centrais ir panaikinti firmines parduotuves. Tarp jų – stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė „Stumbras“. Įmonės rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys atkreipė dėmesį, kad daugelis lietuvių mieliau renkasi prekybos centrus negu firmines parduotuves. Todėl jau 2003 m., iškart po bendrovės privatizavimo, visos firminės parduotuvės buvo uždarytos.

„Atsisakėme visos menkai pelningos šalutinės veiklos: restoranų, parduotuvių, poilsio namų, kuriuos turėjome Palangoje. Susitelkėme vien ties tiesiogine veikla“, – pasakojo A.Čiburys.

Anot jo, suklestėjus prekybos centrams firminės parduotuvės prarado klientus. Gyventojams tapo kur kas patogiau įsigyti visus pirkinius po vienu stogu, negu skirtingus produktus pirkti vis kitoje parduotuvėje. A.Čiburio nuomone, tam, kad išliktų, „Stumbras“ turėjo plėsti parduotuvės asortimentą arba trauktis iš rinkos: „Firminių parduotuvių veiklos strategija specifinė, nusprendėme neskirti papildomų išlaidų šiai veiklai stiprinti.“

Pasak A.Čiburio, firminė parduotuvė turi išsiskirti maloniu aptarnavimu, kompetentingais pardavėjais, kurie gali išsamiai papasakoti apie produktą. Ateityje turėtų išlikti tik aukšto lygio specializuotos parduotuvės.

Produktus veža kasdien

Tačiau ne visi gamintojai atsisakė ambicijų turėti savo prekybos tinklą. „Žemaitijos pieno“ produkciją platinančios antrinės įmonės „Žemaitijos prekyba“ direktorius Edgaras Martinkus tvirtino, kad jų bendrovė kol kas vienintelė Lietuvoje pieno produktų gamintoja, turinti firminių parduotuvių. Būtent čia parduodama daugiausia „Žemaitijos pieno“ produktų.

Pašnekovo nuomone, į firmines parduotuvėles pirkėjus vilioja galimybė įsigyti šviežių produktų ir tokį kiekį, kokio pageidaujama.

„Į didžiuosius prekybos centrus prekės atvežamos centralizuotai – maždaug po du kartus per savaitę, o į firmines parduotuves produktai vežami kasdien, todėl jie yra ypač švieži. Be to, firminėse parduotuvėse galima nusipirkti pilstomos grietinės, jogurto, kitų gaminių, kurie yra ne augalinių riebalų mišiniai, o pagaminti iš natūralių medžiagų, be koncentratų“, – aiškino direktorius.

Be to, tik firminėse parduotuvėse galima rasti naujausios produkcijos, dar tik eksperimentinių gaminių.

Prekybos vietų daugės

Šių dienų žmonėms, skaičiuojantiems laiką, labai svarbu, kad nereikia gaišti eilėse. Todėl ateityje, E.Martinkaus teigimu, firminės parduotuvės tik populiarės.

Iš viso „Žemaitijos pienui“ priklauso 127 firminės parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje ir kitur. Iki šių metų pabaigos turėtų būti atidarytos dar penkios naujos firminės „Žemaitijos pieno“ parduotuvės.

Vien Klaipėdos mieste yra 10 firminių šios bendrovės parduotuvių (kitąmet bus atidarytos dar dvi). Kaune įsikurta 12, o Vilniuje – 8 bendrovės firminės parduotuvės. Iš viso bendrovė „Žemaitijos pienas“ kitais metais planuoja atidaryti 30 parduotuvių Lietuvoje ir 10 – Latvijoje.