– TVF ragina griežtinti fiskalinę politiką. Kas jiems nepatinka?
– Nepasakyčiau, kad tai būtų skubus raginimas. Tiesiog atkreipiamas dėmesys į tai, kad mūsų išlaidos yra gana stipriai išaugusios – daugiausia dėl gynybos finansavimo, augančių atlyginimų ir kitų dalykų. TVF sako, kad vidutiniu laikotarpiu reikėtų ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kad būtų stabilizuotas skolos lygis. Su tuo sutinkame. Dabar jau priimti mokestiniai pakeitimai, kuriuos ši valdžia patvirtino pernai. Netrukus matysime pirmuosius rezultatus, kaip sekėsi surinkti pajamas. Jei reikės, kažką pataisysime, jei nereikės – nepataisysime. Viską parodys laikas.
– Bet tai dar nereiškia, kad turime veržtis diržus?
– Ne, tikrai ne.
– Taip pat pažymima, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams dėl aukštų energetikos išteklių kainų turėtų būti laikina ir tikslinė. Ar tai reiškia, kad gali nebelikti, pavyzdžiui, paramos šildymui?
– Čia kalbama apie krizę, kylančią iš geopolitinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Mūsų priemonės būtent ir yra laikinos, o dauguma jų – tikslinės. Vienintelė netikslinė priemonė yra šiek tiek sumažintas dyzelino akcizas, tačiau jis galioja tik iki birželio 15 dienos. Kitos priemonės yra tikslinės. Pavyzdžiui, parama šildymui skiriama tik tiems gyventojams, kurie susiduria su sunkumais apmokant sąskaitas. Manau, kad atitinkame tas rekomendacijas. Taip pat manau, kad atsisakymas lengvatinio PVM ir platesnė tikslinių lengvatų bazė šildymui yra teisingas sprendimas.
– TVF ragina nebekeisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos, tačiau Seime jau pasigirsta siūlymų naikinti valstybės paskatą. Ką dėl to darysite?
– Seimas visada yra demokratijos širdis, kurioje verda diskusijos ir gimsta įvairūs pasiūlymai. Puiku, kad turime galimybę diskutuoti ir išsakyti savo matymą. Tačiau aš sutikčiau su Tarptautiniu valiutos fondu ir daugeliu kitų ekspertų, kad reikėtų šiek tiek sustoti, palaukti, pažiūrėti, kokį efektą duos dabar padaryti pakeitimai, ir tik tada spręsti dėl tolesnių žingsnių. Diskusijos visada yra sveikintinos.
– Tarptautinis valiutos fondas perspėja, kad metinė infliacija sieks daugiau nei 5 procentus. Ar buvo konkrečių rekomendacijų, ką dėl to reikėtų daryti? Ir ar tai gali būti signalas Europos Centriniam Bankui kelti palūkanas?
– TVF prognozuoja 5,2 proc. infliaciją. Lietuvos banko prognozės anksčiau siekė apie 5 proc., tad skirtumas nėra didelis. Konkrečių rekomendacijų TVF nepateikė, nes su infliacija kovoti gana sudėtinga. Pagrindinė priemonė yra centrinių bankų rankose – palūkanų normų didinimas. Nenorėčiau spekuliuoti, kaip elgsis Europos Centrinis Bankas. Tačiau galiu pasidžiaugti tuo, kad stagfliacinį efektą, kylantį iš Artimųjų Rytų krizės, Lietuva švelnina per didesnius atlyginimus, pensijas ir išmokas, taip išlaikydama ekonomikos augimą. Natūralu, kad tokiu atveju infliacija yra šiek tiek didesnė – apie 5 proc., o ne 3,5 proc., kaip prognozavome metų pradžioje.
– Dar vienas TVF pasiūlymas – Lietuvos ekonomika turėtų mažiau priklausyti nuo laikino vartojimo šuolio ir labiau skatinti produktyvumą bei investicijas. Kai žmonės pasiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos, ar nesielgiame priešingai?
– Tikrąjį vaizdą pamatysime vėliau, kai paaiškės, kur tie pinigai nukeliavo. Dalis jų tikrai bus skirta vartojimui, dalis – investicijoms, dalis – įsisenėjusioms problemoms spręsti. Reikia šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti. Bet kokiu atveju tie pinigai žmones pasiekė tuo metu, kai prasidėjo ši krizė. Taip jau sutapo, kad tai tapo gana tikslingu veiksmu, kuris šiek tiek skatina ekonomiką.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Taip pat girdimos pastabos dėl gyventojų užimtumo: didmiesčiuose trūksta darbuotojų, o regionuose – darbo vietų. Ar yra greitas sprendimas?
– Į šį klausimą geriau atsakytų socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Taip, mes matome nedarbo lygio rodiklius, tačiau nenorėčiau atiminėti kitos ministrės darbo.
– Paskutinis klausimas. Tarptautinis valiutos fondas nuolat rekomenduoja įvesti naujų mokesčių. Vėl grįžta diskusijos dėl platesnio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Ką planuojate daryti?
– Tai ne tik Tarptautinio valiutos fondo pozicija. Daug tarptautinių organizacijų ir ekspertų sako, kad Lietuva neišnaudoja galimybės labiau apmokestinti turtą. Reikia suprasti, kad turto mokesčiai turi tam tikrų privalumų – jie yra lengvai administruojami ir turi mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai. Tačiau tai kartu yra labai politiškai jautrus klausimas. Pernai buvo padaryti tam tikri pakeitimai, susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu. Dabar girdime įvairių nuomonių dėl nustatytų ribų ir jų teisingumo. Vis dėlto manau, kad su mokesčių klausimais reikėtų šiek tiek luktelėti, pažiūrėti, kiek jų surenkame ir kaip viskas veikia, o platesnes diskusijas palikti ateičiai.
Naujausi komentarai