Finansų ministerija: neskubėkime didinti PVM apyvartos ribos

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

„Bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija sukelia tam tikrų pajamų iš biudžeto poreikį, dėl to labai svarbu vertinti bet kokį mokestinį pasiūlymą, kuris mažintų biudžeto pajamas, nes dėl paramos ir kompensacijų poreikio išlaidos didėja“, –  trečiadienį komiteto posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Taip pat, anot jos, mokesčių sistemos nereikėtų keisti fragmentiškai, o vertinti ją kompleksiškai, todėl siūlymus dėl PVM ribos ministerija ruošiasi pateikti kartu su kitais mokesčių pertvarkos pasiūlymais. 

„Išvados ir bendras siūlymas dėl PVM ribos bus pateiktos tada, kai leis geopolitinė situacija, su visais mokestiniais pasiūlymais. Į mokesčių sistemą reikia žiūrėti kaip į sistemą, o ne kaip į razinų iš pyrago išrankiojimą, kad ir kaip aktualu tai būtų“, – sakė R. Bilkštytė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais individualia veikla vertėsi apie 190 tūkst. gyventojų, iš jų 96 proc. deklaruoja pajamas iki 29 tūkst. eurų, o trečdalis iš 26 tūkst. prekybos įmonių nepasiekė dabartinės 45 tūkst. eurų ribos, nuo kurios tampama PVM mokėtoju.

Tai, pasak finansų viceministrės, įrodo, kad siūlymas didinti ribą yra neaktualus.

„Tai rodo, kad daugeliui apyvartos ribos didinimas neaktualus. Suprantame smulkaus verslo norą, bet norime ir iš jų išgirsti, kodėl net 95 proc. nepasiekia net 30 tūkst. eurų“, – sakė R. Bilkštytė.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad ribos didinimas aktualiausias su verslo liudijimais dirbantiems žmonėms, nes tai jiems atvertų papildomų galimybių.

„Individuali veikla čia atkrenta. Su verslo liudijimais galima dirbti mokant fiksuotą mokestį iki 45 tūkst. eurų ribos. Ją padidinus atveriame galimybę veikti tuo pagrindu neapkraunant papildomais mokesčiais. Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 64 tūkst., tai gana reikšmingas skaičius“, – kalbėjo M. Majauskas.

Lietuva bet kokiu atveju taiko vieną iš didžiausių ribų, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis.

R. Bilkštytė pabrėžė, jog Lietuvoje ši riba ir taip yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), šalis lenkia net ir turtingesnes valstybes.

„Lietuva bet kokiu atveju taiko vieną iš didžiausių ribų, lyginant su kitomis valstybėmis narėmis, net ir tų valstybių, kuriose mažų įmonių apyvartos yra gerokai didesnės, ten taikomas mažesnis arba panašus. Pavyzdžiui, Latvijoje su verslo liudijimu galima dirbti tik iki 3 tūkst. eurų ribos“, – sakė viceministrė.

M. Majauskas siūlymą didinti apyvartos ribą argumentavo ir tuo, kad esant aukštai infliacijai ji pasiekiama žymiai greičiau ir mažina konkurencingumą. Jis taip pat pridūrė, jog dabartinė riba neatitinka ekonominės situacijos. 

„45 tūkst. eurų suma nustatyta labai seniai. Infliaciniame kontekste ją pasiekti nesudėtinga, ypač prekybos įmonėms, o jeigu atsiranda prievolė mokėti PVM, kaina kyla ir konkurencingumas krenta“, – sakė M. Majauskas.

Jo manymu, ribos padidinimas taip pat paskatintų smulkųjį verslą deklaruoti realias didesnes pajamas, išeiti iš šešėlio ir sumažintų administracinę naštą.

Tačiau komiteto narys Vytautas Gapšys sako, jog toks sprendimas gali suteikti privilegijų.

„Kažkas iš Lenkijos atsiveš pigesnės mėsos ir parduos. Jeigu pakelsim dar labiau tą ribą, kažkam atsiras galimybė nemokėti PVM, o kitas verslas, parduodantis lietuvišką produkciją, mokės pilną mokestį. Ar taip mes nepaskatinsim PVM apėjimo?“ – klausė V. Gapšys.

Andrius Palionis pastebėjo, kad smulkieji verslininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, negali mokesčio įtraukti į apskaitą kaip sąnaudų, dėl to tokia tikimybė atkrenta.

Pagal PVM direktyvą ES nuo 2025 metų įsigalios taisyklė, leisianti visoms bendrijos valstybėms be atskiro prašymo taikyti apyvartos ribą iki 85 tūkst. eurų.

„Toks siūlymas reiškia, kad, matyt, daug kur šis klausimas aktualus“, – pridūrė M. Majauskas.

Lietuva anksčiau taikė 29 tūkst. eurų apyvartos ribą, bet vėliau jai buvo pritaikyta išimtis ir leista taikyti iki 45 tūkst. eurų ribą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių