Jungtines Valstijas krečianti finansų krizė renkasi naujas aukas ir artėja prie Lietuvos. Nors mūsų šalies bankams bankrotas negresia, jų ir kitų įmonių akcijos katastrofiškai ritasi žemyn.
Danijos bankui EBH paskelbus bankrotą sudrumsta iki šiol Skandinavijoje vyravusi ramybė.
Kalbos, kad Skandinavijoje veikiantiems bankams jokia grėsmė nekyla, nebėra tokios įtikinamos. Dviejų didžiausių Lietuvos komercinių bankų – "Swedbank" ir SEB – savininkai paskelbė turėjusios ryšių su praėjusią savaitę bankrutavusiu JAV investicijų banku "Lehman Brothers".
"Swedbank" banko investicijos į įvairius banko "Lehman Brothers" produktus siekė 1,38 mlrd. JAV dolerių. SEB grupė gali netekti 64 mln. eurų investicijų.
Tačiau Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas vis dar kartoja, kad JAV kilusi finansinė krizė Lietuvai negresia. Esą Skandinavijos bankai, turintys padalinius Lietuvoje, nukentėjo menkai.
Vis dėlto jeigu akcijų rinkų griūtis užsitęs, nuostolių neišvengs ne tik pavieniai rizikuoti mėgstantys investuotojai. Vakar Vilniaus vertybinių popierių biržoje rekordiškai krito daugumos įmonių akcijos. Tarp jų – ir trijų šalies komercinių bankų. Iš viso pigo 24 bendrovių akcijos, o brango – tik 3.
Pasaulinė finansų krizė vis arčiau Lietuvos. Paskelbus apie Danijos banko EBH bankrotą, pasaulinė finansų krizė įžengė ir į Skandinaviją, kuri, kaip iki šiol manyta, turėjo išvengti skaudžių sukrėtimų.
Po vieno didžiausių JAV investicinių bankų "Lehman Brothers" bankroto ėmė aiškėti, kad nemažai ir Europos bankų buvo susiję su šiuo finansų pasaulio milžinu. Dar praėjusią savaitę Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika tikino, kad Lietuvoje veikiantys bankai nesusiję su vienas po kito žlungančiais JAV investiciniais bankais. Kartu jis pripažino, kad bankai tokią informaciją bet kokia kaina slepia, nenorėdami pakenkti finansiniams rodikliams. Netruko paaiškėti, kad būtent taip elgėsi ir "Swedbank" bei SEB grupė.
Dieną po to, kai "Lehman Brothers" pateikė paraišką pradėti bankroto procedūrą, oficialiai apie ryšius su šiuo JAV investiciniu banku ryžosi paskelbti Švedijos bankas "Swedbank". Banko investicijos į įvairius banko "Lehman Brothers" produktus siekė 1,38 mlrd. JAV dolerių. Garantuotos investicijos siekė 1,35 mlrd. JAV dolerių, o negarantuotos į išvestines priemones ir obligacijas – apie 30,74 mln. JAV dolerių. Bankas kol kas negalėjo prognozuoti, ar šias lėšas pavyks atgauti iš "Lehman Brothers", ar teks nurašyti į nuostolius, o jei taip, kokią investicijų dalį.
Vakar apie sąsajas su "Lehman Brothers" ryžosi paskelbti ir SEB grupė. Ji pranešė, kad jei "Lehman Brothers" neįvykdytų įsipareigojimų, SEB grupė netektų 64 mln. eurų investicijų. Didžioji investicijų portfelio dalis – ilgalaikės obligacijos. Jos bankroto atveju kreditoriams turi būti apmokamos pirmumo teise, palyginti su investicijomis į kapitalą ar suteiktomis paskolomis.
Tačiau net ir po šių naujienų Lietuvos politikai ir ekonomistai nesibaimina Europos sienas peržengusios pasaulinės finansų krizės. Vakar Vyriausybės surengtoje diskusijoje šia tema nuskambėjo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio raminimas, kad šaliai JAV siaučianti krizė neturėjo tiesioginės įtakos.
Nors Lietuvos banko specialistai į pasitarimą susirinkusius politikus bandė nuraminti, pasigirdo ne viena provokuojanti replika. Esą aiškėjantys vis nauji faktai apie nukentėjusius Europos ir Skandinavijos bankus neleidžia patikėti, kad Lietuvos bankų sistema išliks stabili. Diskusijos dalyviai piktinosi, kad per visą jos laiką taip ir nepaaiškėjo, palies ar nepalies, o jei palies, tai kiek, Lietuvą JAV siaučianti krizė.
Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, Lietuvos bankų politika yra konservatyvi, tad grėsmės jų stabilumui nekyla. "Jokios panikos Vyriausybėje nėra. Mes reaguojame į tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, ir norime pažiūrėti plačiau", – pasitarime kalbėjo G.Kirkilas.
Daugiau nerimo pasitarimo dalyviams kelia ne pasaulinė finansų krizė, o lėtėjanti šalies ekonomika. Lietuvos bankas, pramonininkų atstovai ragino skatinti investicijas, gerinti verslo sąlygas. "Siūlymai, kaip elgtis, ideologiškai priešingi. Viena vertus, siūloma liberalizuoti verslo sąlygas, tačiau yra ir visiškai kitokių", – apie sunkumą suderinti skirtingus siūlymus kalbėjo G.Kirkilas.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pasitarime pripažino, kad kitų metų šalies biudžetas veikiausiai bus deficitinis, tačiau net tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ragino Vyriausybę siekti nedeficitinio biudžeto. "Kitų metų biudžetą turėsime deficitinį. Reikėtų pasistengti, kad to nebūtų, nors esant dabartinei padėčiai tai padaryti labai sunku", – kalbėjo jis.
Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Šiandien tai, kas vyksta JAV ir kitose šalyse, beveik nepalietė mūsų bankų. Jie ten turėjo labai mažai investicijų arba beveik nieko neturėjo. Pagrindiniai bankai Švedijoje nukentėjo labai mažai. Prieš porą dienų "Swedbank" vadovas interviu paaiškino, kiek numato patirti nuostolių. Kol kas mūsų tai neliečia.
Pastaruoju metu mažėja kreditavimo tempai, politika, kuri buvo pritaikyta griežtinant paskolų išdavimą, buvo teisinga. Pastarųjų mėnesių statistika rodo, kad daugiausia paskolų buvo suteikta stambiems ūkio projektams. Dauguma paskolas paėmusių gyventojų gauna didesnes nei vidutines pajamas. Pradelstų paskolų skaičius šiek tiek išaugo, bet sudaro mažiau nei 0,7 proc. bendro paskolų portfelio. Per 8 šių metų mėnesius bankai gavo daugiau pelno nei tuo pačiu metu pernai. Taigi pavojaus mūsų bankams kol kas nėra.
Padėtis pasaulio finansų rinkose netiesioginę įtaką gali turėti, nes gali brangti lėšos, skolinamos iš pagrindinių bankų. Kol kas tarpbankinės palūkanų normos Lietuvoje yra nedaug didesnės nei bazinė Europos centrinio banko nustatyta norma.
Būtina stebėti padėtį ir prireikus imtis priemonių. Mes su bankais glaudžiai bendradarbiaujame. Jei iškils reikalas imtis kokių nors priemonių, jos bus taikomos.
Didesnę įtaką mūsų bankams gali daryti besikeičianti ekonominė padėtis. Ekonomikos augimas lėtėja. Tačiau mūsų bankai pasirengę šiam lėtėjimui ir kitokiems sukrėtimams. Nematome jokio pavojaus mūsų šalies bankams.
Naujausi komentarai