- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaigoje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų manė, jog per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės, o daugiau nei pusė – kad pablogės Lietuvos ekonominė padėtis. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šalies gyventojų pesimizmui įtaką neišvengiamai daro besitęsiantis karantinas, tačiau pažymi, kad optimistiškai nuteikia kiek geriau vertinama šeimos finansinė padėtis.
„Žmonių pesimizmui įtaką greičiausiai daro ne kas kitas, o pandemijos nulemtas karantinas. (...) Tai yra ganėtinai natūralus efektas, pastebimas ir Europoje, kad vis tik žmonių nuotaikos po truputį linkusios blogėti. Žinoma, Lietuvoje šiuo atveju pablogėjimas yra didesnis. Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką.
„Arba žmogus, esantis prastovose, nors ir gauna pajamas, bet nedirba, savęs nerealizuoja, ir jam galbūt darosi sunku psichologiškai, kyla klausimas, o kas, jei dar du mėnesius reikės būti prastovoje, o kas, jei apskritai nebereikės grįžti į darbą?“ – svarstė jis.
Anot ekonomisto, teigiamai nuteikia faktas, kad, palyginti su šalies ekonomine situacija, respondentai optimistiškiau vertino savo šeimos finansus.
„Džiugu, kad yra mažiau pesimistiškai galvojančių apie savo šeimos finansus negu apie valstybės. Tai rodo, kad vis tik tame pesimizme yra tam tikra optimizmo dalelė: galbūt kitiems ir bus blogai, bet aš pats kažkaip susitvarkysiu geriau negu kiti. (...) Kitas dalykas, manau, kad apklaustieji žmonės (...) kokybiškiau ir tiksliau yra linkę vertinti savo asmeninius finansus, ir šis rodiklis tikriausiai yra tvaresnis šiuo atveju“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat teigė, kad, nors žinia, jog didžioji visuomenės dalis galėtų būtų paskiepyta iki liepos mėnesio pradžios, galėtų nuteikti teigiamai, šalies gyventojų nerimą gali kelti pasaulyje fiksuojamos viruso mutacijos.
„Manau, kad daugiau mažiau visi sprendžia apie padėtį ateityje, remdamiesi buvusio ir ateinančio mėnesio prognozėmis. Kalbant apie vakcinaciją, tai iš esmės tėra laiko klausimas, ji vis tiek pavyks, nes liko tik gamybos ir tiekimo klausimai. Tuo pačiu nežinoma, ar vis tik Lietuvos nepasieks kokia (nuožmesnė COVID-19 – ELTA) atmaina. Dabar jau girdime apie Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje cirkuliuojančias viruso atmainas, kurios, natūralu, kels klausimą dėl vakcinos efektyvumo“, – kalbėjo jis.
Marius Dubnikovas. D. Labučio / ELTOS nuotr.
M. Dubnikovas pridūrė, kad kol kas realiausias faktorius, kuris galėtų pakelti šalies gyventojų optimizmą, yra aiškios karantino pabaigos prognozės.
„Sakyčiau, vakcinacija nėra tas kriterijus. Kai virusas pasitrauks ir karantinas bus atšauktas, tai bus svarbesnis dalykas. (...) Šiuo atveju labai svarbu įvardinti arba labai aiškiai suvokti tą datą, (...) kada vakcinacija pasieks tokį lygį, kai mes galime teigti, jog situacija yra suvaldyta“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, pasibaigus karantinui iš tiesų galima tikėtis naujo ekonomikos suklestėjimo.
Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti.
„Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti. Optimizmas žmonių akyse bus pakankamai didelis, kai tiek mėnesių visi buvo priversti užsidaryti ir apsiriboti. Tad pirmas žingsnis bus padaryti visa tai, ko nebuvo galima daryti prieš tai“, – tikino jis.
2020 metų pabaigoje vykusi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (41 proc.) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės: 11 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 30 proc., kad šiek tiek pablogės.
Tokia pat dalis (39 proc.) tikėjosi, kad jų šeimos finansinė padėtis 2021 metais nepasikeis (nei pagerės, nei pablogės), o kiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pagerės: 1 proc., kad labai pagerės, ir 7 proc., kad šiek tiek pagerės. 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tuo metu daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė padėtis pablogės: 18 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 40 proc., kad šiek tiek pablogės.
Ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad ekonominė padėtis 2021 metais nepasikeis, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) atsakė, kad šalies ekonomika per šiuos metus pagerės (1 proc. – labai pagerės ir 12 proc., kad šiek tiek pagerės). 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...