Vis garsiau svarstoma, gal vertėtų keisti Mastrichto kriterijus, kad euro zona nevirstų uždaru klubu

Šią savaitę ES vadovai Slovakijai įteikė euro zonos vartų raktus. Bendrą ES valiutą slovakai gaus 2009 m. sausio 1-ąją. Tačiau po šių iškilmių euro zonoje įsivyraus tyla. Regis, netrumpa. Kol kas neaišku, kuri iš ES naujokių ryšis žengti euro link.
Kartą jau nudegusi Lietuva vengia įvardyti datą. Kvailas išsišokimas ir bandymas gauti eurą, nepaisant neigiamos ES viršūnių nuomonės, o dabar ir siautėjanti infliacija mūsų šaliai ilgam užkirto kelią į euro zoną.

Ar euro įvedimas Lietuvai bus džiugus ar nerimą keliantis įvykis, gali priklausyti ir nuo sprendimų Briuselyje, jame bus nustatytas euro ir lito keitimo kursas. Nors politikai ir ekonomistai atmeta bet kokią lito devalvacijos tikimybę, kokiu santykiu leisime litus į eurus, tegalime spėlioti. Galutinis santykis gali skirtis nuo šiuo metu vis dar stabilių skaičių, kai euras lygus 3,4528 lito.
Šešiolika valstybių vienysiančią euro zoną infliacija įstūmė į aklavietę – abejojama, ar kuriai nors šaliai greitai pavyks įsivesti ES valiutą

Būk pasveikinta tapusi euro zonos nare, Slovakija! – antradienį popiet skelbė milžiniškas plakatas ant Europos Komisijos (EK) pastato Briuselyje. Šią dieną šalia svarbiausių ES institucijų buveinių esančioje R.Šumano aikštėje buvo keliamos slovakiško putojančio vyno taurės, skambėjo sveikinimai ir muzika, plazdėjo Slovakijos vėliavos, o į dangų kilo mėlyni balionai su euro ženklu.
Slovakija taps 16-ąja euro zonos nare. Kitų tokių iškilmių gali tekti laukti bent penkerius metus.

Nežinios laikotarpis

Liepos 8-ąją ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofinas) pritarė Slovakijos narystei euro zonoje ir paskelbė kronos keitimo į eurą kursą. Euras šioje šalyje bus įvestas 2009 m. sausio 1-ąją.
Tačiau baigiasi tik įsitraukusios į narystę euro zonoje Slovakijos aktyvios plėtros periodas. 2004-aisiais, kai ES papildė 10 naujų narių, buvo kalbama, kad visos jos įsives eurą iki 2010-ųjų. Kol kas tai pavyko padaryti tik keturioms: nuo 2007-ųjų Slovėnijai, nuo 2008-ųjų Maltai ir Kiprui, ir nuo 2009-ųjų Slovakijai. Kas toliau?
Nuo kitų metų, regis, euro zonos laukia tuščias tarpsnis. Nė viena ES naujokė, įskaitant ir pernai bendriją papildžiusias Rumuniją bei Bulgariją, garsiai neskelbia konkrečios datos, kada ketina įsivesti eurą.

Neskuba ir svarsto

Žurnalistai, akredituoti Briuselyje įsikūrusiose ES institucijose, pusiau juokais, pusiau rimtai rengia totalizatorių, kada ir kuri šalis pirma po Slovakijos įsives eurą, ir kelia klausimą: ar tai euro zonos krizė? Ar tai nėra skandalas ir euro zonos senbuvių šūvis pro šalį, kad naujos ES narės taip ilgai negalės įsivesti bendros valiutos?
Taip galvoti yra pagrindo. Tapdamos ES narėmis šalys įsipareigojo anksčiau ar vėliau įsivesti eurą, tačiau galutinės datos, kada tai turi būti padaryta, nėra.
EK neturi jokių svertų spausti ES naujokes įsivesti eurą. Todėl kai kurios jų itin skeptiškai nusiteikusios ir nė negalvoja keisti valiutos. Ypač garsi trijulė – Vengrija, Čekija ir Lenkija. Šios šalys nesirengia ir nesiekia įgyvendinti Mastrichto kriterijų, o jų vyriausybių nariai neslepia euroskepticizmo.

Data tolsta

Lietuva taip pat neskuba skelbti naujos datos, kada bus pasirengusi litą iškeisti į eurą. Kartą nusvilusi nagus šalis turi būti atsargi ir nekelti nereikalingų šnekų tarptautinėje arenoje.
„Kol mes nežinome pakankamai tiksliai, neturime prisiimti tikslių datų, kurios sukeltų šurmulį ir verstų žmones priimti tam tikrus sprendimus. Tačiau Lietuvos tikslas lieka tapti euro zonos nare taip greitai, kaip tik tai įmanoma“, –
„Turtui“ sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Bene dažniausiai kaip metai, kuriais mūsų šalis galėtų tikėtis įsivesti bendrą Europos valiutą, iki šiol buvo minimi 2012-ieji. Gali būti, kad jau kitąmet ši data vėl bus šiek tiek nukelta.

Infliacijos baubas

Taigi labiausiai tikėtina, kad kitą kartą R.Šumano aikštėje sveikinimai naujai euro zonos narei skambės ne anksčiau kaip 2011-aisiais, nors veikiausiai iškilmes teks atidėti iki 2013–2015 m.
„Pagrindinis Mastrichto kriterijus, kuris mums užkirto kelią narystei euro zonoje, buvo infliacijos. Dabar šio rodiklio vertė gerokai didesnė, nei buvo 2006 m. Kokia bus infliacija ateityje, niekas nežino, tačiau turint omenyje, kad naftos kainos neturėtų daug kristi, jau po dvejų metų euro zonos šalių infliacija turėtų padidėti apie 1,5 proc. Todėl pasakyti, koks bus Mastrichto kriterijus kitų metų pavasarį, kai bus vėl svarstomos ES narių galimybės įsivesti eurą, niekas negali pasakyti“, – kada išvysime naujas euro zonos nares, svarstė R.Šadžius.

Narystės staigmena

Kad atsirado galimybė Slovakijai pretenduoti į eurą, paaiškėjo visiškai netikėtai. Tai buvo staigmena ir Briuselyje dirbantiems žurnalistams. Ši žinia buvo paskelbta Europos centrinio banko (ECB) spaudos konferencijoje, kai apie galimą Slovakijos narystę euro zonoje ECB vadovo Jeano Claude’o Trichet paklausė vienas Vokietijos žurnalistas. Oficialiai tokia galimybė buvo paskelbta praėjus keletui valandų po spaudos konferencijos.
„Tai, kad Slovakija tapo 16-ąja euro zonos nare, įrodo, jog euro zona nėra uždaras klubas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo EK narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politiką, Joaquínas Almunia.

Iš klaidų pasimokyta

Beveik neabejojama, kad eurą įsivedusioje Slovakijoje kainos kils ir veikiausiai sparčiau nei kitose euro zonos valstybėse. Ne paslaptis, kad iki šiol Slovakijoje kainos išlikusios vienos mažiausių ES. Taigi negalima išvengti kainų lygio vienodėjimo (konvergencijos).
Siekdama išvengti neigiamų padarinių visuomenei ir skurdžiausiems jos sluoksniams, Slovakijos vyriausybė rengia ne vieną pasiūlymą. Tarp jų – netgi reguliuoti energijos išteklių kainas, derėtis su profsąjungomis ir kitomis visuomenės grupėmis, kad valdžia nebūtų spaudžiama didinti atlyginimus artimiausius 2–3 metus ir pan.
Slovakijai pavyko įtikinti EK ir Ecofiną, kad šaliai pavyks toliau valdyti infliaciją ir išlaikyti stabilų ekonomikos augimą.
„Slovakija ir jos pateikti skaičiai buvo svarstyti labai kietai. Tačiau visos institucijos priėjo prie bendro sutarimo, kad skaičiai pozityvūs“, – kalbėjo finansų ministras R.Šadžius. Jis neatmetė tikimybės, kad eurą įsivedusioje Slovakijoje kainos gali pradėti kilti. Tačiau pašnekovo įsitikinimu, EK per buvusius plėtros etapus įgijo pakankamai patirties, kad Slovakijos narystė euro zonoje būtų sklandi.
„EK jau žino, į ką atkreipti dėmesį, ką ir kaip kontroliuoti įvedant eurą, kad nebūtų piktnaudžiaujama rinka, kainomis“, – sakė ministras.

Abejonės dėl kriterijų

Po to, kai Lietuva nesėkmingai bandė įsivesti eurą, kilo nemažai diskusijų, gal vertėtų peržiūrėti Mastrichto kriterijus. Abejota, ar jie atitinka šių dienų aktualijas; kodėl infliacijos kriterijus skaičiuojamas pagal ES, o ne euro zonos šalių geriausius rodiklius. Beje, mažiausia infliacija yra kaip tik ne euro zonos šalyse.
Diskusijos dėl Mastrichto kriterijų vyko ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Deja, diskutavo ne politinės galios turintys asmenys.
„Politiniu lygiu šitos diskusijos nevyksta ir sunkiai įsivaizduoju, kad tai įvyktų. Ekonomistai apie daug ką diskutuoja ir jiems leidžiama kartais išsakyti netgi eretiškas mintis. Tačiau Mastrichto kriterijai ne vien ekonominis veiksnys, bet ir politinis. Kažkada tos šalys, kurios pasirašė Mastrichto sutartį, sąžiningai susitarė, kad bus taikomi tokie kriterijai. Politinio pagrindo keisti Mastrichto kriterijus aš nematau. Tiesą pasakius, sunku įsivaizduoti, kas turi įvykti, kad oficialios ES institucijos, kurios priima sprendimus dėl euro zonos, pakeistų savo požiūrį“, – kalbėjo R.Šadžius.

Diskusijų negana

Abejoti Mastrichto kriterijais verčia Slovėnijos ir galbūt būsimas Slovakijos pavyzdys. Stodama į euro zoną Slovėnija buvo pasiekusi Mastrichto kriterijų atitinkančią infliaciją, tačiau vėliau ji ėmė didėti. Šiuo metu Slovėnijos infliacija yra viena didžiausių euro zonoje. Ji pasiekė 7 proc. birželį, kai euro zonoje buvo 4 proc. Tai kelia ne tik euro senbuvių nepasitikėjimą naujokėmis, bet ir vis daugiau abejonių, ar Mastrichto kriterijai patikimi. Ar to, kad šalys atitinka formalius Mastrichto kriterijus (o EK, Ecofinas, ECB aklai vertina tik pagal juos) pakanka, kad šalis būtų priimta į euro zoną?
„Dabar daugiausia diskusijų kyla dėl to, kad atitikti vien Mastrichto kriterijų negana. Labai svarbu reali šalies narės konvergencija ES ir euro zonos senbuvių atžvilgiu“, – sakė Jeanas Pisani-Ferry, ekonomistas, profesorius, šiuo metu vadovaujantis tarptautinei ekonominės politikos asociacijai „Bruegel“. Pasak jo, būtina diskutuoti dėl pasenusių ir „kvailų“ Mastrichto kriterijų.

Praeitis netinka dabarčiai

Ekonomistas pripažįsta, kad EK šiek tiek baimės kelia tai, kad ES naujokės vieną dieną gali įsivesti eurą ir iš tiesų nebūti tam pasirengusios, nors Mastrichto kriterijai rodys ką kitą.
Jam pritaria ir Andrew Wattas, Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas. „Mastrichto kriterijai, kurie naudojami nustatyti, ar šalis pasirengusi įsivesti eurą, yra netinkami. Ypač tai pasakytina apie infliacijos ir deficito kriterijus“, – akcentavo pašnekovas. Pasak jo, būtinas ne tik formalus šalių kandidačių vertinimas, bet ir didesnis ES institucijų aktyvumas, kad naujosios narės kuo greičiau galėtų įsilieti į euro zoną ir konvergencija vyktų sklandžiai.
Neskatina ir nespaudžia
Tačiau EK nesikiša į tai, kaip naujokės stengiasi atitikti euro zonos reikalavimus, ir nereikalauja iki tam tikros datos įsivesti euro.
„Bet kuri šalis, kuri įvykdo ES sutarties sąlygas, gali tapti euro zonos nare“, – antradienį žadėjo J.Almunia.
Jo atstovė spaudai Amelia Torres antrino, kad EK neturi svertų ir neketina spausti ES naujokių kuo greičiau įsivesti eurą, kiekviena šalis dėl to turi apsispręsti pati.
„EK nuolat primena šalims jų pareigą įsivesti eurą teikdama komentarus dėl ekonomikos padėties ES šalyse, konvergencijos programų vertinimus“, – kalbėjo A.Torres.
Tačiau esama padėtis suteikia laisvę tokioms euroskeptikėms kaip Lenkija, Vengrija ar Čekija neskubėti įsivesti euro.