- Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos pareigūnas pareiškė, jog Baltijos valstybių energetikos sistemas įmanoma sinchronizuoti su Vakarų Europos tinklais 2025 metų pradžioje.
Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.
Ketvirtadienį Briuselyje įvyko Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos aukšto rango pareigūnų susitikimas dėl sinchronizacijos projekto.
„Susitikimo tikslas buvo apžvelgti sinchronizacijai reikalingų projektų būklę bei aptarti galimybę paankstinti sinchronizacijos terminą, nustatytą gegužės mėnesį Taline vykusiame Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime. Siekdami nustatyti galimybes, Baltijos valstybių elektros sistemų operatoriai atliko keletą tyrimų, kurių turinys ir išvados buvo pristatytos susitikime“, – aiškino T. Tataras.
„EK, Latvijos ir Estijos ekspertų nuomone, planuojamo sinchronizavimo terminą galima paankstinti maždaug metais, palyginti su anksčiau sutartu. Pagrindinis dalykas, kuris leidžia paankstinti sinchronizaciją, yra trečiosios elektros jungties tarp Estijos ir Latvijos pertvarkymo užbaigimo termino paankstinimas“, – pažymėjo jis.
Pasak T. Tataro, susitikime nebuvo susitarta dėl šios datos paankstinimo, nors sutarta parengti galimo tokio susitarimo detales, kurios liepos pabaigoje galėtų būti aptartos kitame politiniame lygyje.
Lietuvos energetikos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė penktadienį BNS teigė, kad derybos dėl paankstintos sinchronizacijos datos tęsiasi ir dėl to su Baltijos šalimis bus tariamasi toliau. Tuo metu Estijos pareigūno pozicijos apie galimybę sinchronizuotis 2025-ųjų pradžioje ji nekomentavo.
2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę Estijos leidiniui „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė ministerijos patikslinimams dėl prekybos alkoholiu licencijavimo1
Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymams, kuriais tikslinamos didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiu taisyklės, licencijų ir leidimų pirkti etilo alkoholį reglamentavimas. ...
-
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija atleidžia 38 darbuotojus: atskleidė, kas įvyko4
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (VTDK) atleidžia 38 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Iš viso mokymosi įstaigoje šiuo metu dirba 248 asmenys. ...
-
Pokyčiai: iš atlyginimų antstoliai išskaičiuos mažesnę dalį
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Daliai žmonių subsidijos šildymui bus skiriamos visam žiemos sezonui2
Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką – išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos. ...
-
Nuo liepos – griežtesnė tvarka Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams: kas keičiasi3
Nuo pirmadienio, liepos 1 dienos, griežtėja užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Norintieji čia atvykti dirbti privalės gauti Lietuvoje išduodamą leidimą laikinai gyventi. ...
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?5
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį4
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams4
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...