- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.
Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.
„Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniuje sakė ministrė.
Patvirtinus „Naujos kartos Lietuva“ planą, Vyriausybė ir Europos Komisija dar turės pasirašyti finansavimo susitarimą, o vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti 13 proc. – 289 mln. eurų – avansas.
Pagrindinis postūmis ekonomikai turėtų būti per ateinančius trejus metus.
2022 metais iš fondo planuojama skirti 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 – 624 mln. eurų, 2025 – 293 mln. eurų, 2026 metais – 114 mln. eurų.
Anot G. Skaistės, valstybė ES lėšas gauna be papildomo įsipareigojimo skirti savo lėšų, tačiau tai bus kaip subsidijos.
„Tarkime, renovacijos mechanizmas ar tam tikros finansinės priemonės startuoliams, dalį prisidės valstybė, dalį verslas, ir bus sinergija, kad daugiau pinigų ateis į ekonomiką“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, be struktūrinių projektų, Lietuva išsiskiria ambicijomis skaitmeninimo srityje.
„Europos Komisija buvo numačiusi, kad tam reikia skirti bent 20 proc. plane numatytų lėšų, tačiau Lietuvoje skiriama 31,5 proc. ir šiuo atžvilgiu mes esame viena iš ambicingiausių šalių Europos Sąjungoje“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, pagal vertinimą, kaip šalys narės atliepia Europos Tarybos rekomendacijas, Lietuva yra pirmoje vietoje – jos rodiklis siekia 93,3 proc., tuo metu bendras vidurkis yra 65,8 proc.
„Tikėtina kad šio plano įgyvendinimas padarys struktūrinį proveržį šių problemų sprendime, kurios daugelį metų būdavo įvardijamos įvairių tarptautinių institucijų, tačiau nesprendžiamos, kadangi jų sprendimas būdavo pakankamai sudėtingas ir imlus pinigams“, – sakė G. Skaistė.
Anot G. Skaistės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti 1,9 euro realaus BVP grąžos.
Iš viso 2021-2026 metams Lietuvai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų – pinigai šalį pasieks dalimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?4
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle4
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą8
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia5
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...