Vakar žengti pirmieji žingsniai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetinio saugumo link – oficialiai pradėtas įgyvendinti Baltijos energijos jungčių planas, pagal kurį bus sujungti šių trijų valstybių ir Europos elektros bei dujų tinklai.

Oficiali pradžia

Europos Komisijos (EK) su Lietuvos energetikos ministerija Vilniuje surengtoje konferencijoje "Baltijos energijos rinkos jungčių planas" (angl. – "Baltic Energy Market Interconnection Plan" – BEMIP) aptarti jau nuveikti ir dar laukiantys darbai bei energetinių jungčių finansavimo klausimai.

Baltijos jungčių planas numato, kad ateityje visų Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Norvegijos – energetikos sistemos bus susietos jungtimis. BEMIP taip pat turėtų papildyti kitas ES projektas – Šiaurės jūros vėjų parkų tinklas.

"Estija, Latvija ir Lietuva buvo energetinėmis salomis nuo pat tada, kai įstojo į ES, ir jos tokios bus, kol šis planas nebus įgyvendintas", – konferencijoje kalbėjo EK Transporto ir energetikos padalinio direktorius Heinzas Hilbrechtas.

Europa žada paremti

Anot jo, svarbiausia plano dalis – panaikinti Baltijos šalių izoliaciją ir sujungti jų elektros tinklus. Labai reikalinga ir dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bei bent vienas regione suskystintų dujų terminalas.

H.Hilbrechtas pakartojo už energetiką atsakingo eurokomisaro Andrio Piebalgo pažadą, kad ES padės įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių plano projektus. Iš Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytų lėšų šiems projektams gali būti skirta iki 0,5 mlrd. eurų. Tačiau jis ir kiti konferencijos dalyviai pabrėžė, kad projektams reikės ir privačių investicijų bei nemažo pačių valstybių indėlio.

Karti patirtis

Tiesa, kol kas minėtas jungčių planas egzistuoja tik popieriuje, jokių konkrečių susitarimų ar terminų nenumatyta. O susitarti nebus taip paprasta. Tai puikiai iliustruoja Lietuvos planai su partnerėmis statyti atominę elektrinę. Kol mūsų šalis sprendžia rebusą, kaip panaikinti bendrovę "Leo LT", šalys kaimynės puoselėja savo energetinius planus, nors oficialiai ir nedeklaruoja noro trauktis iš atominės elektrinės Lietuvoje projekto. Be to, Latvija gana ilgai prieštaravo, kad elektros tiltas iš Švedijos būtų atvestas iki Lietuvos.

Taigi jei BEMIP projektai bus vykdomi taip, kaip kurtas nacionalinis investuotojas, galime prarasti ne tik EK finansavimą, bet ir vienintelę progą padidinti taip siekiamą energetinį saugumą.

Dar birželį visų Baltijos jūros šalių vadovai ir EK pirmininkas José Manuelis Barroso Briuselyje pasirašė Supratimo memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. Taip baigtas rengti šis planas ir pasiruošta jį įgyvendinti.

Dokumente numatoma, kad trijų Baltijos valstybių pagrindiniai tikslai elektros rinkoje yra sukurti vienodas sąlygas (nediskriminuojami rinkos dalyviai, naujiems dalyviams nesudaroma jokių kliūčių), atverti laisvą tarptautinę prekybą, sukurti laisvą konkurenciją ir kainodarą, o dujų rinkoje – surasti pigiausią sprendimą, kaip sujungti Suomiją ir tris Baltijos valstybes su integruotu Europos dujų tinklu.

2016 m. pavasarį planuojama sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas, nutiesiant apie 350 km ilgio kabelį Baltijos jūros dugnu ir įrengiant elektros energijos keitiklių stotis abiejose šalyse. Projekto vertė – 516–738 mln. eurų.

Laukia ilgas kelias

Sveikindamas Vilniuje vykusią regioninę konferenciją, eurokomisaras A.Piebalgas pabrėžė, kad EK iniciatyva parengtu planu siekiama sukurti realią rinką, saugiau tiekti energiją, tuo pačiu sukurti darbo vietų ir suteikti daugiau "prošvaisčių" nuo energijos importo priklausomam regionui.

Latvijos deleguotas eurokomisaras pripažino, kad praėjus penkeriems metams nuo ES plėtros Lietuva, Latvija ir Estija lieka beveik izoliuotos nuo ES energetikos tinklų.

"Baltijos ir Šiaurės jūrose ima veikti didžiuliai vėjo parkai, tačiau kol nėra tinklo jungčių, jose generuojama elektros energija Lietuvos nepasieks. Dujos ES vartotojus netrukus pasieks naujais dujotakiais, tačiau kokia iš to nauda Baltijos šalių vartotojams, jeigu jų šalys neturi jungčių su kitų ES regionų dujų tinklais", – kalbėjo A.Piebalgas.

"Padaryta gera pradžia, tačiau kelias dar ilgas", – teigė komisaras.