Energetinė nepriklausomybė gali kainuoti 150 mlrd. eurų

Investicijos į tinklus mažės

Seimas priėmė projektą svarstyti, dabar apie jį bus diskutuojama komitetuose. Pristatydamas projektą energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad žaliasis kursas Lietuvai yra didelė galimybė.

„Šiaurės ir Pietų šalys turės didžiulį žalios energijos perteklių, kai Centrinėje Europoje bus nepriteklius, ir, kadangi didžiuliai pramonės centrai yra būtent sutelkti Centrinėje Europoje, jiems reikės didžiulio kiekio tiek elektros energijos, tiek vandenilio“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys tikisi, kad šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių iki 2030 m. išaugs: „Judėsime nuo 90 proc. iki 100 proc. Individualaus šildymo sektoriuje reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių biokuro, naujos kartos šilumos siurblių.“

Pasak jo, transporte žaliosios energijos dalis turėtų augti nuo 15,8 proc. 2030 m. iki 90 proc. 2050 m., o elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės jau 2030 m. turėtų sudaryti 15 proc.

Ministras pabrėžė, kad ateityje elektros gamyba didės, o investicijos į tinklus santykinai mažės.

„Investicijos į tinklus ir jų krūvis, tenkantis 1 vienai kilovatvalandei (kWh), mažės dėl didelio elektros energijos kiekio, kuris bus perduotas šiais tinklais. Noriu pabrėžti, kas Lietuvoje turime vienus stipriausių tinklų Europoje, nes mes buvome BRELL žiede ir srautai, kurie buvo numatyti ir sukosi žiede, buvo iki 3,5 iki 4 gigavatvalandžių. Be to, papildomai į tinklų plėtrą investavome europinių lėšų dėl sinchronizacijos“, – aiškino ministras.

Strategija numato, kaip artimiausiais dešimtmečiais bus siekiama pereiti prie klimatui neutralių energijos šaltinių ir pakeisti šiuo metu naudojamą iškastinį kurą.

Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, nes dekarbonizacija, žaliasis kursas neįmanomi be atominės energetikos.

Dokumente nurodoma, kaip Lietuva iki 2050 m. pasigamins visą reikiamą elektrą, ją eksportuos, taip pat didins atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumus ir transformuos pramonę į netaršią aplinkai.

D. Kreivio teigimu, šiuo metu yra beveik 107 tūkst. elektrą gaminančių vartotojų, o ateityje jų, planuojama, daugės iki 300 tūkst.

Naujos kartos reaktoriai

Ministras skaičiuoja, kad visai energetikos strategijai įgyvendinti iki 2050-ųjų reikės iki 150 mlrd. eurų

„Iki 2050 m. strategijai įgyvendinti gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – sakė D. Kreivys.

Jo teigimu, didžiausią investicijų dalį sudarys privačios lėšos, dalis jų bus gauta pardavus taršos leidimus ar iš įvairių fondų.

„Tas šaltinis bus privačios lėšos, europinės lėšos, nedidelė dalis – biudžeto“, – teigė ministras.

Pasak D. Kreivio, 2028–2030 m. Lietuva turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektrą, o 2050 m. visa ji bus žalioji: „Pagrindiniai tikslai yra visą energiją gaminti šalyje ir nemokėti jokių pinigų išorei.“

Strategijoje taip pat numatyta galimybė po 2030-ųjų šalyje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius. Anot D. Kreivio, tokie reaktoriai yra saugesni, nei vystyti anksčiau. Jie Lietuvoje galėtų atsirasti 2035–2040 m., o dėl jų politikams reikėtų apsispręsti iki 2028-ųjų.

„Pasaulyje po truputį sukamasi link atominės energetikos, nes dekarbonizacija, žaliasis kursas neįmanomi be atominės energetikos“, – teigė D. Kreivys.

„Atomas atomui nelygu. Šiuo metu plėtojamos ketvirtos kartos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo tų, kokios buvo prieš tai. Tai  maži reaktoriai su labai nedidele, vos 600 m, apsaugos zona, vadinasi, jie mažai kenksmingi“, – kalbėjo ministras.

Žemiausia kaina?

D. Kreivio teigimu, 2040–2050 m. branduoliniams reaktoriams Lietuvoje pagaminant apie 15–20 proc. elektros, šalies vartotojams būtų užtikrinta žemiausia jos kaina.

„Jeigu patys negaminsime elektros energijos, neturėsime gamybos viduje, nėra garantijos, kad, paspaudus mygtuką namuose, lemputė užsidegs“, – teigė ministras, paklaustas apie galimą gyventojų pasipriešinimą įgyvendinant strategijoje numatytus projektus, tarp jų ir mažos galios branduolinius reaktorius.

„Politikai, įvairios studijos turi atlikti savo darbą šviečiant visuomenę, o visuomenė taip pat turi suprasti, kad šalies saugumas, gerovė, elektros kainos priklauso nuo to, kiek elektros turėsime pasigaminę Lietuvoje“, – pridūrė jis.

D. Kreivys kartojo, kad apie 2030-uosius elektros kaina be perdavimo ir skirstymo tarifų Lietuvos vartotojams turėtų siekti 5–6 ct už 1 kWh.

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetikos transformacija iki 2050 m. vien šiame sektoriuje galėtų sukurti iki 140 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

Pagal ministerijos planą iki 2050 m. labiausiai turėtų išaugti sausumos vėjo elektrinių (28,1 TWh), jūros vėjo parkų (18,8 TWh), po 2030-ųjų numatytų vystyti branduolinių reaktorių (11,2 TWh), saulės elektrinių (9,5 TWh) elektros gamyba.