- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau perlaidos sudarė apie 5 proc. namų ūkių turimų pajamų, o dabar, lietuviams uždirbant vis daugiau, perlaidos sudaro vos 1 proc., praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos banko ekonomistas Kasparas Vasiliauskas.
– Kokios tendencijos per šventes? Ar padaugėja perlaidų?
– Dar neturime ketvirto ketvirčio duomenų. Tačiau remiantis istoriniais duomenimis, nuo 2002 m. iki 2020 m. pastebime, kad ketvirtą metų ketvirtį perlaidų iš užsienio šalių padaugėja. Tas padidėjimas siekia maždaug 1-3 proc.
– Kokia pinigų suma šiemet jau atkeliavo į Lietuvą?
– Tikslų skaičių galėsime pasakyti ateinančių metų pradžioje, kai pasirodys visi metiniai duomenys. Tačiau remiantis trijų ketvirčių tendencijomis, galime pasakyti, kad šiuo metu už tris ketvirčius jau yra pervesta daugiau nei 600 mln. eurų.
– Ar tų perlaidų kasmet daugėja, o gal atvirkščiai – mažėja?
– Jau kurį laiką tų perlaidų skaičius mažėja. 2015–2019 metų laikotarpiu perlaidų lygis buvo pakankamai stabilus. Jis viršijo maždaug 1 mlrd. eurų per metus. Tačiau 2020–2021 metais pastebėjome reikšmingą perlaidų sumažėjimą. Jei neklystu, tą laikotarpį per metus buvo pervesta šiek tiek daugiau nei 600 mln. eurų. Daugiausiai tai būtų sietina su COVID-19 pandemija, kai užsienio šalyse darbo rinkos situacija ženkliai suprastėjo. Lietuvos emigrantų pajamos taip pat atitinkamai sumažėjo. Šiais metais mes matome, kad per tris ketvirčius tas pasiektas perlaidų kiekis panašus, koks buvo 2021 m. Tikėtina, kad ketvirto ketvirčio duomenys parodys, kad 2023 m. perlaidų lygis išaugo. Prielaidų, kodėl tos perlaidos ateityje turėtų augti, nematome.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Iš kokių šalių žmonės dažniausiai siunčia pinigus?
– Daugiausiai lėšų ateina iš tų šalių, kuriose daugiausiai lietuvių emigrantų. Remiantis 2022 m. duomenimis, galime pasakyti, kad daugiausiai perlaidų atėjo iš JAV. Taip pat svarbios perlaidų šalys yra Jungtinė Karalystė, Vokietija, Airija, Skandinavijos šalys. Iš JAV atėjo perlaidų daugiau nei už 150 mln. eurų.
– Ar bėgant metams tos šalys keičiasi, ar išlieka stabilios?
– Tos šalys jau keletą metų išlieka tos pačios. Tose šalyse tiesiog daugiausiai susitelkusių lietuvių emigrantų. Anksčiau buvo pakankamai didelis perlaidų kiekis iš Rusijos. Tačiau šiuo metu, savaime suprantama, tas lygis labai reikšmingai sumažėjo.
– Galbūt metų pabaigoje turėsime 800 mln. eurų. Ar tai dideli pinigai Lietuvos mastu?
– Taip. Skaičiai atrodo pakankamai dideli.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas59
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...