Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 29 proc.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 29 proc. ir siekė 250,60 Eur/MWh. Latvijoje fiksuotas dar didesnis augimas, net 36 proc., iki 245,25 Eur/MWh, tuo tarpu Estijoje kaina 4 proc. mažėjo ir buvo 167,81 Eur/MWh.

„Vidutinės elektros kainos augimą Baltijos šalyse lėmė mažesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir vandens energijos, taip pat 16 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos ir 2 proc. mažesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos. Elektros kainų krypčių skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos lėmė dėl techninės priežiūros darbų sumažėję turimi elektros pajėgumai tarp Estijos ir Latvijos“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos kaina taip pat didėjo – 30 proc., iki 130,29 Eur/MWh. Tai lėmė 27 proc. sumažėjusi vėjo gamyba, kritęs Šiaurės šalių vandens rezervuarų lygis bei išaugusios gamtinių dujų, anglies ir taršos leidimų kainos.

Praėjusią savaitę elektros suvartojimas „Nord Pool“ regione sumažėjo iki 6 439 GWh, gamyba taip pat krito iki 7 109 GWh.

Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonas tęsiantis, bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 82 proc.

Lietuvoje elektros gamyba ir vartojimas nepakito

Bendras elektros vartojimas Baltijos šalyse per savaitę mažėjo 4 proc. ir siekė 445 GWh. Lietuvoje vartojimas per savaitę nesikeitė, išliko 209 GWh. Latvijoje elektros vartojimas mažėjo 9 proc. ir siekė 109 GWh, o Estijoje suvartota 7 proc. elektros mažiau nei ankstesnę savaitę, t. y. 127 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę išaugo 4 proc., iki 254 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta tiek pat kaip ir ankstesnę savaitę – 66 GWh. Latvijoje gamybos apimtys mažėjo 9 proc., iki 59 GWh, o Estijoje elektros gamyba augo 13 proc., iki 128 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 57 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 32 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 101 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

„Litgrid“: įtampos dėl apriboto „Nord Stream 1“ dujotiekio lėmė pakilusias elektros kainas

Rusijos sprendimas riboti „Nord Stream 1“ dujotiekį padidino energetinę įtampą visame Vakarų Europos regione ir nulėmė didesnes praėjusios savaitės elektros kainas Lietuvoje.

Birželio 20–26 dienomis vėjo elektrinių generacija susitraukė apie 40 proc. ir siekė 11 GWh, todėl gamybos apimtis didino šiluminės elektrinės, nurodoma „Litgrid“ savaitės elektros kainų apžvalgoje. Lietuvoje šių elektrinių generacija išaugo net 74 proc. – jos pagamino 25 GWh. Dėl „Gazprom“ sprendimo apriboti dujų tiekimą į Europą šiluminės elektrinės už gamtines dujas mokėjo pusantro karto daugiau.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje siekė 250,6 Eur/MWh ir, palyginti su ankstesne savaite, augo 29 proc.

„Prieš ilgąjį Joninių savaitgalį vidutinės elektros kainos laikėsi apie 250-290 Eur/MWh. O vidutinės dienos kainos žemiau 200 Eur/MWh ribos nukrito tik sekmadienį. Įdomu, jog net ir esant trumpesnei darbo savaitei, suvartojimas Lietuvoje reikšmingai nesumažėjo, o stebint praėjusių metų tendencijas galime tikėtis ir augančio suvartojimo, ypač karštomis savaitėmis. Pagrindinė tokių aukštų kainų priežastis Lietuvoje bei Vakarų Europoje yra pakilusios dujų kainos dėl Rusijos pradėto riboti „Nord Stream 1“ dujotiekio, kurio išnaudojimas siekia apie 40 proc. Dujų tiekimo apimtys į Europą kelia daug įtampų dujų rinkose, o tai atsispindi ir elektros kainose“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. ir siekė 202 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 63 GWh elektros energijos, pažymima „Litgrid“ kainų apžvalgoje.

Lietuvoje praėjusią savaitę saulės jėgainės, kurių gamybos apimtys toliau auga ir gali padengti trūkstamą vėjo generaciją vasaros laikotarpiu, pagamino 11 GWh energijos. Dar 14 GWh pagamino hidroelektrinės. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – apie 22 proc., vėjo jėgainės – apie 18 proc., saulės elektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc. iki 189 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 40 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 6 proc. iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 40 proc. iki 40 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
gamintojau DDDDD laida kurektam ir VSIO ! BESMEGENI telika man nakti ijung ! LOPAS !!!!

Valio

Valio portretas
Aš turiu saulės elektrinė, man nydomu kas čia ką rašo. Metams nemokamai pasigaminu.

Nieko,nieko!

Nieko,nieko! portretas
Va kai elektrovezeciu privis ir uz kaminukus mokesti uzdes - tada tikruju elektros kainu laukite!
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių