- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertai piešia niūrias prognozes: Lietuvoje jau 2050 metais daugiau nei pusė gyventojų bus vyresni nei 51-erių. Lietuva vis sparčiau žengia į situaciją, iš kurios kapanotis tik savo gyventojų pastangomis nepavyks, praneša LNK.
Niūrios prognozės
„Tyrimai rodo, kad dabar 3,5 dirbančiojo finansuoja vieną pensininką, o jau netrukus, 2035 metais, vienam pensininkui jau teks tik 1,7 dirbančiojo. Turime suprasti, kad našta tikrai bus didelė – finansuoti „Sodrą“, mokėti visus mokesčius. Juk reikia išlaikyti ir viešąjį sektorių, visą infrastruktūrą. Regionai juk tuštėja, gyventojų vis mažiau, bet išlaikyti tą infrastruktūrą vis vien reikia“, – sakė Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Esą vis atsiranda sakančių, kad mažiau dirbančiųjų reikš didesnes algas. E. Leontjeva paneigė tokias mintis: „Nėra taip viskas paprasta, negali algų pareikalauti iš dangaus, reikia jas uždirbti. Kaip tik kiti tyrimai rodo, kad darbo našumas Lietuvoje labai atsilieka nuo atlyginimų augimo. Perpus mažiau auga mūsų našumas. Tam, kad labai daug uždirbtume, reikia labai daug investuoti. Matome visą ekonominių problemų kompleksą, jas reikia spręsti. Vien pašalpom ir palankia valstybės politika šitų dalykų neišspręstume“.
„Jeigu žmonės susirūpinę ateitimi, tai tikrai reikia gimdyti daugiau vaikų. Bet reikia galvoti ir apie kitus būdus – neprarasti tų žmonių, kurie šiandien yra Lietuvoje, juk mes per dešimtmetį praradome šimtus tūkstančių gyventojų“, – teigė ji.
Padėtų intensyvesnė imigracija
Jeigu žmonės susirūpinę ateitimi, tai tikrai reikia gimdyti daugiau vaikų.
„Iš tiesų pasaulyje vyksta arši kova dėl talentų ir dėl darbo rankų. Jeigu konvejeriui trūksta fasuotojų, tai tas fasuotojas tampa didžiausiu talentu, brangesniu negu technologas ar inžinierius. Mes, deja, vėluojame toje konkurencinėje kovoje. Turime palankią situaciją – tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai labai mielai nori atvykti į Lietuvą ir darbuotis. Dalis žmonių norėtų įsikurti ir su šeimomis. Tačiau nustatėme, kad mūsų legali imigracijos politika yra labai biurokratizuota. Ką reikėtų padaryti? Visą tą nereikalingą biurokratiją likviduoti, nes tai irgi yra kaštai visuomenei, kaštai valstybei“, – kalbėjo E. Leontjeva.
Anot Laisvosios rinkos instituto prezidentės, Lietuvai šiuo metu trūksta įvairių sričių darbo jėgos: „Trūksta technologų, ypač trūksta inžinierių, nes turime tikrai puikių gamyklų, bet reikia žmonių, kurie tikrai profesionaliai pasirengę ten dirbti. Turime paradoksalią situaciją, kad net suradus inžinierių ar technologą Ukrainoje, gali iki pusės metų užtrukti visas tas jo atsivežimas. Per tą laiką žmogus įsidarbina Lenkijoje. Žmonės jau ir bijo pradėti tas legalias procedūras. Kita vertus, matome, kad kai legalios procedūros yra tokios apsunkintos, vyksta nelegali imigracija – žmonės „komandiruojami“ per Lenkiją, per kitas valstybes. Tada žmogus tampa labai priklausomas, pažeidžiamos jo teisės. Reikia suprasti, kad tai yra tiesioginė išdava to, kad žmonės negali atvažiuoti legaliai“.
„Iš tiesų regionų tuštėjimas yra viena iš opiausių problemų. Galvojant apie tai, kad atvyktų šeimos gyventi į Lietuvą, kadangi didmiesčiuose būsto kainos yra pakankamai didelės, galbūt būtų galimybė toms šeimoms įsikurti regionuose. Yra žmonių, kurie mielai užsiimtų ir žemės ūkiu. Yra vilties, kad mūsų regionai gali vėl prisipildyti žmonių. Galimybių veikti yra daug, bet pirmiausia, prieš pradedant skatinti, reikia nuimti kliūtis, nes dažniausiai paaiškėja, kad pati valstybė savo biurokratinėmis kliūtimis stabdo procesus, kurie jau yra pribrendę, ir kurie yra reikalingi ne tik mūsų ekonomikai, bet galvojant apie mūsų ilgalaikes perspektyvas kiekvienam Lietuvos gyventojui“, – šnekėjo E. Leontjeva.
„Pirmiausia reikėtų panaikinti visas nereikalingas procedūras Užimtumo tarnyboje, ir tuomet Užimtumo tarnyba galės susitelkti į duos darbus, kurie tikrai turi kažkokią prasmę. Kalbama apie tai, kad mūsų bedarbius reikia įdarbinti, jiems reikia padėti išeiti iš tų nedarbo spąstų. Jiems reikia ir perkvalifikavimo pagalbos, ir viskių kitokių dalykų. Būtent pašalpomis negali padėti žmogui tam tikrose situacijose. Tam, kad Užimtumo tarnyba galėtų susitelkti į tuos darbus ir aprūpinti darbo rinkos poreikius, reikia nuimti nereikalingą biurokratiją, o tuomet ir migracijos problema pradės spręstis savaime“, – komentavo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...