Plačiau šia tema pakomentavo „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Kokią dalį Lietuvos gyventojų neramina šie muitai Europoje?

– Iš vienos pusės neramina lygiai pusę mūsų apklaustųjų, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai daug. Bet jeigu pažiūrėtume detaliau nerimaujančių gyventojų struktūrą, tai 43 proc. gyventojų nerimauja, bet labai mažai, ir tik 7 proc. gyventojų nerimauja pakankamai stipriai.

Tai reiškia, kad yra šioks toks nerimas ir neapibrėžtumas ir tai normalu, nes Amerikos administracija nuolat keičia savo tarifų retoriką. Ji lieka pakankamai griežta, bet pastoviai svyruoja. Akivaizdu, kad žmonės skaito viešojoje erdvėje ir mato tam tikrą jaudulį, tam tikrą nerimą, bet gera naujiena ta, kad, kaip minėjau, tik labai nedidelė dalis respondentų mato didesnį nerimą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kur tai galėtų pasireikšti?

– Didžiausią poveikį gyventojai matys per infliaciją, bet šiuo atveju tas poveikis bus palankus. Dėl tarifų infliacija euro zonoje ir Lietuvoje gali lėtėti – jau dabar stebime pirmuosius požymius: Kinijos eksportuotojai, kuriems šiuo metu patekimas į Amerikos rinką yra užblokuotas, labai aktyviai ieško alternatyvių rinkų savo eksportui.

Didžiausią poveikį gyventojai matys per infliaciją, bet šiuo atveju tas poveikis bus palankus.

Kadangi D. Trumpo administracija šiuo metu labai aktyviai blokuoja Kinijos reeksportą per kitas valstybes, tarkim, per Vietnamą, vis labiau panašu, kad Europos Sąjungos rinka tampa praktiškai vienintele tokia didele galimybe Kinijos eksportuotojams toliau realizuoti savo prekes. Mums tai gera naujiena, nes reiškia, kad matysime daugiau pigesnių prekių Lietuvoje ir Europoje bei aštresnę konkurenciją.

– Vokietijos ekonomikos skatinimas. Kaip tai mums gali atsiliepti?

– Tai labai svarbus momentas. Jeigu pažiūrėtume į tarptautinių institucijų prognozes dėl euro zonos ir Vokietijos, jos iš esmės nesikeitė nuo tada, kai D. Trumpo administracija pradėjo kalbėti apie tarifus. Tai reiškia, kad Europos centrinis bankas ir kiti mato, jog Vokietijos valdžia bus priversta imtis ekonomikos skatinimo, kuris kompensuotų didesnę dalį neigiamo tarifų poveikio.

Kitaip sakant, tarifai tarsi blogai, bet tuo pačiu ir gerai, nes jie tampa motyvacija ir paskata Europos Sąjungos vyriausybėms imtis didesnio ekonomikos skatinimo. Nuo kitų metų Vokietijos valdžia ketina daugiau skolintis ir aktyviau skatinti ekonomiką ir mano prognozė, kad kitais metais Vokietijos ekonomika labai stipriai nustebins teigiama prasme.

Daug specialistų dabar sako, kad tarifai yra blogai ir labai sulėtins ekonomikos augimą. Aš manau, kad tarifai yra gerai, nes skatins vyriausybes skatinti ekonomiką ir tai matysis ekonomikos trajektorijoje, ypač Vokietijoje. Daug kas sako, kad Vokietija augs lėčiau – aš manau, kad jos ekonomika augs greičiau.

– Jeigu būtų ekonominis neapibrėžtumas, kaip tai veiktų vartotojų elgseną?

– Pirminis tarifų poveikis euro zonai buvo ne per pramonę ar eksportą, o per vartotojų nerimą ir neapibrėžtumą. Matėme pakankamai didelį vartotojų optimizmo kritimą Lietuvoje, didžiulį – Danijoje, kur optimizmas nukrito labiausiai per visą istoriją. Vokietijoje ir Skandinavijos valstybėse matėme labai panašią trajektoriją. Dabar situacija keičiasi: gyventojai nerimauja, bet pakankamai nestipriai. Panašu, kad ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse vartotojų optimizmas po truputį atsigauna.

Tarifai iš pradžių, kaip ir COVID-19, sukėlė pirminį šoką – neaišku, kas tai ir kaip su tuo kovoti. Bet vėliau žmonės priprato prie karantino ir įvairių priemonių. Lygiai tas pats ir su tarifais – išgąsdino žmones pirmą mėnesį, bet D. Trumpo administracijai po truputį atsitraukinėjant, nors ir tęsiant agresyvią komunikaciją, žmonės tiesiog prie to priprato ir į tai per daug dėmesio nebekreipia, kas, manau, yra teisinga.

Mano prognozė, jog po 12 mėnesių daugumos tarifų nebeliks. Manau, kad tarifai bus įvesti, Europai jie bus mažesni, negu šiuo metu komunikuojama, bet jie atėjo labai trumpam – po metų tarifų praktiškai neliks.