Ekspertas: Lietuva gerai pasiruošusi dirbtinio intelekto plėtrai

„Turime pakankamai gerą bendruomenę, įmones, startuolius. Matomas ir viešojo sektoriaus, valdžios institucijų įsitraukimas“, – BNS sakė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Linas Petkevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teigimu, DI panaudojimas yra nuolat skatinamas, o nuo rugpjūčio įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto aktui ruošiami ir teisės aktų pakeitimai. Be to, kuriamas DI įrankis lietuvių kalba.

„TVF aukštas įvertinimas rodo, kad esame teisingame kelyje, tačiau turime ir toliau skirti finansavimą dirbtinio intelekto produktams, kurti daugiau prieinamų ir dirbtiniam intelektui reikalingų duomenų masyvų“, – BNS teigė viceministrė Erika Kuročkina.

Nuo rugpjūčio visose ES šalyse įsigaliojo Dirbtinio intelekto aktas, kuriuo Bendrija pirmoji pasaulyje ėmėsi reguliuoti DI naudojimą ir apriboti jo rizikas. Pasak ministerijos, įgyvendinant aktą bus keičiami įstatymai, teikiama pagalba verslui.

„Lietuva kurs teisinį modelį ir dinamišką ekosistemą, kuri ne tik užtikrins etinių standartų laikymąsi ir vartotojų teisių apsaugą taikant dirbtinio intelekto sprendimus, bet ir skatins DI inovacijas. Didžiausias prioritetas – kuo didesnė pagalba tokius sprendimus kuriančioms įmonėms“, – teigė ministerija.

L. Petkevičiaus teigimu, DI aktas savo galia prilygsta Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR).

Jis pabrėžė, kad Lietuva jau pažengusi įgyvendinant europinį DI reglamentavimą, pavyzdžiui, jau paskyrė ministeriją atsakinga institucija, ko dar nepadarė kai kurios kitos ES šalys.

„Namų darbus esame pasidarę jau dabar ir palyginti su kitomis Europos šalimis darome viską didesnėmis apsukomis. Labai tikimės, kad, kitaip nei buvo su BDAR, reguliaciniai pokyčiai įmonėms neateis netikėtai, jos pasiruoš“, – kalbėjo L. Petkevičius.

Kuriamas DI įrankis lietuvių kalba

Pasak ministerijos, skatinant DI plėtrą ji suplanavo 35 mln. eurų vertės paramą lietuvių kalbos ištekliams lietuviškai DI technologijai sukurti. Jos teigimu, ji jau kuriama.

„Visi galės naudoti juos nemokamai, kad DI sistemos ir paslaugos būtų pritaikytos naudojimui lietuvių kalba. Tai padės lengviau ir paprasčiau komunikuoti, naudotis įvairiomis paslaugomis“, – teigė ministerija.

Pasak L. Petkevičiaus, finansavimas padės sukurti lietuvišką pokalbių robotą „ChatGPT“. Anot jo, lietuviška duomenų bazė galėtų būti sukurta kitąmet.

„Natūralu, kad kitų metų eigoje, kai (...) atsiras duomenys, atsiras ir labai geri ekvivalentūs modeliai kaip ir ChatGPT“ – tik lietuviškai, o juos daugelis galės naudoti“, – kalbėjo L. Petkevičius.

TVF: Lietuva yra 23-čia labiausiai DI pasiruošusi ekonomika

Pasiruošimo DI indeksą birželio pabaigoje paviešinęs TVF ištyrė, kaip 174 pasaulio ekonomikos yra paruošusios DI pritaikyti skaitmeninę infrastruktūrą, darbo rinkos politiką, inovacijų ir teisinę aplinką.

TVF vertinimu, Lietuva yra 23-čia labiausiai DI pasiruošusi pasaulio ekonomika – pasiruošimo integruoti DI rodiklis siekia 0,63 – panašiai, kaip Latvijoje, Kinijoje, Malaizijoje.

TVF vertinimu, geriausiai naudoti DI pasirengusi Danija (0,78 balo), Nyderlandai bei JAV (0,77), taip pat Suomija, Šveicarija, Liuksemburgas ir Estija (0,76). Geriau nei Lietuva naujajai technologijai taip pat pasiruošusios Švedija, Vokietija, Naujoji Zelandija, JK, Izraelis, Australija, Pietų Korėja, Japonija, Austrija, Norvegija, Kanada, Islandija, Prancūzija, Airija, Belgija.

Atlikusį ankstesnį tyrimą sausį TVF prognozavo, jog DI plėtra transformuos pasaulinę ekonomiką, dėl to pažengusiose valstybėse gali išnykti 33 proc., besivystančiose – 24 proc., o mažų pajamų šalyse – 18 proc. darbų.

Kita vertus, DI gali smarkiai padidinti produktyvumą tose srityse, kur technologija gali būti pritaikyta, be kita ko, sukurti naujų darbo vietų, nurodė institucija.

„DI gali padidinti produktyvumą, skatinti ekonomikos augimą ir pakelti žmonių pajamas. Tačiau technologija taip pat gali panaikinti milijonus darbo vietų, didinti nelygybę“, – publikacijoje teigė TVF.