Ekspertai dėl dyzelino įspėja ir Lietuvą

„Ką tik iš Suomijos grįžau – Suomijoje kaina 1,85 euro. Tai mes dabar pasivijome Suomiją. Neturiu ką komentuoti“, – sakė panevėžietis Arūnas.

„Šiai dienai žiauru iš tikrųjų. Žiauru – kainos kyla ne dienomis, o valandomis“, – kalbėjo kitas vyras.

Dalis gyventojų įsitikinę, kad degalinės dabar lobsta. O karas Artimuosiuose Rytuose – tik priedanga kainoms kelti.

„Net nemanau, kad tas karas turi įtakos. Čia yra politika ir pinigų plovimas“, – sakė pašnekovas.

„Kuro resursų yra. Ne taip, kad karas prasidėjo ir mes perkame naują kurą, todėl automatiškai kaina didesnė. Karas baigsis, naftos kaina nukris, bet kuro kaina nenukris“, – svarstė panevėžietis Marius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ne tik gyventojai, bet ir parlamentarai pradėjo kelti panašius klausimus. Jie prašo paaiškinti, ar degalinės savavališkai nepabrangino turimų atsargų. Dėl tokių kalbų piktinasi ir pačios degalinės.

„Taip, mes esame patys kalčiausi – atrodo, kad mes tuos degalus ir gaminame, ir iš krano leidžiame“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.

„Turime konkurencingą rinką. Jei kuris nors žaidėjas sugalvotų manipuliuoti ir nepagrįstai taikyti didesnę kainą, vartotojai rinktųsi tą degalinių tinklą, kuris siūlo geresnę kainą“, – teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.

Jei savaitės pradžioje dar buvo galima sakyti, kad kainos švieslentėse išsipūtė greičiau nei didmeninėje rinkoje, dabar situacija kita.

Didmeninė dyzelino kaina Europoje už litrą augo 25 centais, benzino – 7 centais.

„Didmeninė benzino kaina pabrango tris kartus mažiau“, – pažymėjo kainų palyginimo platformos „Unvero“ įkūrėjas Erikas Miliukas.

„Čia gal labiau klausimas – ar tikrai tiek turėtų brangti benzinas degalinėse?“ – svarstė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Neįmanoma kažkam pardavinėti nuostolingai, žinant bendrą situaciją. Kyla atlyginimai, brangsta elektra. Pavyzdžiui, mūsų degalinių tinklas už elektrą anksčiau mokėdavo apie 25 tūkstančius eurų, o dabar – daugiau nei 50 tūkstančių“, – aiškino K. Stasiukynas.

Naftos kaina dabartinėmis aplinkybėmis, rodos, stabilizuojasi – ji sukasi kiek virš 80 dolerių už barelį.

„Ji svyruoja apie 1–3 procentus“, – teigė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Tačiau dyzelinas vis tiek gali toliau brangti.

„Prognozės gali būti labai, labai ne kokios. Europoje matome kosminius šuolius“, – sakė E. Miliukas.

Europoje matome kosminius šuolius.

„Vokietijoje šiandien jau matome dyzeliną, kainuojantį daugiau nei 2 eurus. Jungtinėje Karalystėje – taip pat virš 2 eurų“, – pridūrė K. Stasiukynas.

Kai kuriose Lietuvos degalinėse dyzelino kaina jau viršija 1,80 euro. Ir tai gali būti ne riba, jei karas užsitęs.

„Degalinės turbūt irgi nenori labai išsišokti su kainomis – sugeria kainų kilimą. Tačiau ilgesniu laikotarpiu jos to daryti negalės“, – teigė E. Miliukas.

Kiek visa tai truks – neaišku. Tačiau amerikiečių karinės pajėgos jau paprašė Pentagono papildomų pajėgų, kad operacijas prieš Iraną galėtų tęsti dar mažiausiai 100 dienų.

Europa pati dyzelino nepasigamina tiek, kiek reikia. O apie galimą eksporto stabdymą jau kalba Indija ir Kinija.

„Tada iš kur Europai paimti tą trūkumą? Iš Rusijos – sankcijos, Hormūzo sąsiauris užsidaręs, kiti partneriai sako stabdantys tiekimą“, – sakė T. Poviliauskas.

„Žaliavinė kaina sudaro apie trisdešimt kelis proc., visa kita – mokesčiai“, – pridūrė K. Stasiukynas.

Teigiama, kad dabar gyventojai iš tiesų pajuto padidėjusių akcizų poveikį.

„Praėjusiais metais pakelti akcizai buvo pasislėpę po itin žema naftos kaina. Dabar turime dvigubą efektą“, – aiškino M. Dubnikovas.

Kita vertus, dėl brangstančių degalų į biudžetą valstybė surinks daugiau mokesčių. Pavyzdžiui, dyzelino kainai padidėjus 20 centų, nuo kiekvieno litro PVM sumokama maždaug 4 centais daugiau.

„Kiekvieną kartą, kai vidutinį 60 litrų baką užsipildome iki viršaus, maždaug 2,40 euro papildomai sumokame į biudžetą“, – teigė M. Dubnikovas.

Tiesa, pokytis laikinas, todėl biudžeto reikšmingai nepakeis.

„Daugiau išleidi degalams, bet tada pradedi mažiau išleisti kitoms prekėms ir paslaugoms. Surenki daugiau PVM iš degalų, bet mažiau – iš kitų prekių“, – aiškino T. Poviliauskas.

Gyventojų įpročiai taip pat vargu, ar keisis.

„Mes, lietuviai, kantrūs. Paverkiame, pabėdavojame, pasakome, kad labai brangu, bet vis tiek važiuojame ir pilamės“, – sakė E. Miliukas.