Ekspertai: alkoholio draudimų Lietuvoje kol kas turėtų pakakti

Jų teigimu, šiuo metu reikia įvertinti, kaip akcizų didinimas, prekybos laiko trumpinimas ir kitos priemonės veikia alkoholio pardavimus, ir tik po to spręsti dėl naujų priemonių.

„Kalbant konkrečiai apie alkoholį, jeigu kalbame apie šiandieną, tai (kas įgyvendinta Lietuvoje – ELTA) gali būti pakankamas reformų lygis alkoholio politikos srityje. Dabar reikia sekti, kokią įtaką priemonės turi ir kokią visuomenės reakciją sukelia“, – teigia EBPO sveikatos politikos analitikas Jensas Wilkensas.

Vienas iš šių metų Lietuvos sveikatos sistemos apžvalgos bendraautorių J. Wilkensas mano, kad viena svarbiausių priemonių, kurių šalis ėmėsi kovodama su alkoholio vartojimu – akcizų didinimas. Pasak jo, nors efektyviausiai mažinti alkoholio vartojimą galima pasitelkus priemonių rinkinį, gėrimų kaina šalyje buvo gerokai per maža.

„Alkoholio įperkamumas pastaraisiais metais buvo ypač išaugęs. Daugybę metų jūs nedidinote alkoholio akcizų, tačiau dabar tai dramatiškai pasikeitė“, – teigia ekspertas.

Visgi, jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje turėtų būti stebima situacija ir vertinama, kaip draudimai ir ribojimai veikia alkoholio vartojimą. Pasak jo, tik įvertinus, „kokia daroma įtaka ir kodėl“, galima spręsti dėl naujų ribojimų arba senųjų panaikinimo.

Paklaustas, ar Lietuvoje reikėtų alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, J. Wilkensas teigė, kad dėl prekybos būdo EBPO nėra kategoriška.

EBPO ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį, nurodoma, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą vis dar yra pirma tarp organizacijos šalių ir vienas gyventojas vidutiniškai 2015 metais suvartojo 15,2 litro alkoholio.

Antroje vietoje pagal vartojimą esanti Belgija nuo Lietuvos atsilieka 2,6 litro vienam asmeniui per metus, o paskutinėje vietoje esančiame Izraelyje, pasak organizacijos, alkoholio suvartojama 2,6 litro. Tuo metu visoje EBPO vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 9 litrus alkoholio.

Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad įvedus alkoholio kontrolės priemones situacija keičiasi. Kaip Eltai praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, metų pradžioje įsigaliojusios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, remiantis tarptautine patirtimi, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, akcizų padidinimas, pasak jos, lėmė alkoholio pardavimų sumažėjimą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, uždraudus skelbti apie akcijas alkoholiui, sumažėjo spontaniško pirkimo atvejų, kas taip pat turėjo prisidėti prie vartojimo mažinimo.

Ji teigė, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija matoma nuo 2012 metų tačiau labai neryški. Alkoholio, pasak jos, vartojama po 300–500 mililitrų mažiau. Be to, ne vien suvartojamo alkoholio kiekis rodo problemą, bet ir tai, kad, pavyzdžiui, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal alkoholinę psichozę, alkoholinę kepenų cirozę, pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.