Iš ekonomistų – raginimas paskolų turėtojams

Kiek daugiau nei 500 eurų užtekdavo padengti vidutinę mėnesio būsto paskolos įmoką, o dabar teks skaičiuoti iš naujo.

„Žmonės suvokia, kad kažkas vyksta ir pradeda vėl kilti palūkanos“, – sakė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

EURIBOR pašoko, tai tarpbankinė palūkanų norma, kuri tiesiogiai lemia būsto paskolų kainą. 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma pakilo nuo 2 iki 2,5 procento.

„Per mėnesį padidėjimas 0,4 procentinio punkto – tai nemažas pokytis“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir nors Europos centrinis bankas praėjusią savaitę palūkanų nekeitė, paskolos vis tiek brangsta.

„EURIBOR kyla reaguodamas į tai, ko rinkos tikisi per artimiausius 6 mėnesius, kokie lūkesčiai dėl Europos centrinio banko sprendimo bus ateityje“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis / S. Lisausko / BNS nuotr.

„Niekada nebūna, kad palūkanos stovi vietoje, jos arba krenta, arba auga, tiesiog dabar atėjo laikotarpis, kai jos vėl pradės kilti“, – kalbėjo M. Jansonas.

Paprasčiau sakant, pinigai brangsta dėl to, kas laukia ateityje. Karas Irane ir pabrangusi nafta bei dujos įspėja, kad tuoj atsiris didesnė infliacija.

„Labai tikėtina, kad balandį Europos centrinis bankas dar palauks, bet jei naftos kaina ir gamtinių dujų kaina per artimiausią mėnesį nenukris, tikėtina, kad vasarą bent vieną kartą padidins palūkanų normą“, – teigė N. Mačiulis.

„Ką matome – iki metų pabaigos finansų rinkos tikisi, kad gali būti trys Europos centrinio banko bazinių palūkanų normų didinimai, dabar bazinė palūkanų norma yra 2 procentai, iki metų pabaigos gali būti 2,75“, – sakė T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas / Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnis šuolis. 12 mėnesių EURIBOR auga sparčiausiai, 3 mėnesių – mažiausiai.

„Vidutinė paskola, pavyzdžiui, yra apie 100 tūkstančių eurų, tai pusės procentinio punkto pokytis yra tik 500 eurų per metus, apie 40 eurų per mėnesį. Nėra daug, bet daugiau nei šeimai kainuoja pabrangęs kuras“, – aiškino N. Mačiulis.

Ne katastrofa, bet ir ne smulkmena. Dauguma europiečių palūkanų augimo net nepajus, tačiau Lietuvoje – priešingai. Lietuviai dažniausiai renkasi ne fiksuotas, o svyruojančias palūkanas.

„Kai bankas jums duoda paskolą su kintamomis palūkanomis, rizika – jūsų pusėje. Kai bankas išduoda paskolą su fiksuotomis palūkanomis, tada rizika – banko pusėje, ir bijau, kad bankui atėjus pasirinkti tarp tų dviejų variantų, niekas to nepaaiškina“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Prieš trejus metus Europos centrinis bankas palūkanas kėlė net iki 4 procentų, bet dabar ekonomistai teigia, kad tai negresia.

„Labai tikėtina, kad jokio šoko gyventojams nebus ir matysime didėjančią perkamąją galią ir didėjantį vartojimą“, – sakė N. Mačiulis.

Kovą, palyginti su pernai kovu, kainų augimas Lietuvoje jau 4,5 procento.

Tačiau paradoksas – infliacija net gelbsti įsiskolinusius gyventojus.

„Pasiskolinote tuos pinigus, nuvertėjo ir grąžinate ateityje tuos pinigus jau nuvertėjusius“, – sakė K. Kupšys.

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Signalas – nebent tik būsto rinkai. Pinigai brangsta, gyventojai gali atsargiau skolintis, rinktis pigesnį būstą.

„Smūgis tiems, kurie perka būstą kaip investiciją nuomai, nes palūkanos padidėja, o nuoma nepadidėja“, – teigė T. Povilauskas.

Bet kol kas lietuviai graibsto būstus kaip išprotėję.

„Nesvarbu, kokia kaina, jei tik bankas duoda kreditą, jie ima. Visi lygina su 2007–2008 metais, truputį vyksta ekonomiškai neatsargūs sprendimai, kai dabar tikrai labai brangiai perka nekilnojamą turtą“, – kalbėjo M. Jansonas.

Ekspertas sako, kad palūkanos nebus baisios, jei gyventojai turės rezervą.

„Finansinė higiena reikalauja, kad turėtume bent 6 mėnesiams užtikrintą pinigų kapšelį išlaidoms padengti“, – teigė K. Kupšys.

Ir dar – nepamiršti derėtis su bankais. Jų maržos vis dar skiriasi.

„Daug žmonių dar turi 1,8–2 procentus banko maržą, kai kiti bankai mielai laukia, kada ateisite ir duos jums 1,4–1,5 procentus“, – sakė M. Jansonas.

Tiesa, yra ir didžiulis būrys indėlininkų, kuriems palūkanų augimas žada visai priešingą rezultatą – į indėlį padėtos santaupos uždirbs daugiau.

„Jie taupo bankuose ir papildomas vienas kitas procentas prie jų indėlių yra dovana, kuri bent kiek atsvers infliacijos poveikį“, – teigė K. Kupšys.

Šiuo metu terminuotųjų indėlių metinės palūkanos bankuose – nuo 1,5 iki 2,7 proc., o kredito unijose – nuo 1 iki 3 procentų.