Ar tai pirmieji ženklai, kad teks veržtis diržus, aiškino „Artea“ banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Ką rodo šis mažėjantis BVP?
– Nuogąstauti tikrai dar anksti, nes BVP numynė šalta žiema. Matyt, galima apibendrinti taip, nes matome vangesnę statybų sektoriaus raidą, o statyboms ta šalta žiema ypač paveiki – nelengva tvarkytis su darbais tokiomis aplinkybėmis. Taip pat transporto sektorius šiek tiek vangiau kito, tai tos įtakos yra labiau lokalios. Visgi situacija vėlesniais mėnesiais, matome, atsitiesia, didesnį pulsą įgauna pramonė, nes vis dėlto dėl pramonės buvo labai daug nuogąstavimų. Pernai metų antrajame pusmetyje stebėjome išties gerokai sulėtėjusią pramonės raidą, o tai yra vienas pamatinių Lietuvos ekonomikos stuburo slankstelių, nes prekių gamyba ir eksportas mūsų ekonomikai yra ypač svarbūs.
– O kaip čia taip gavosi, kad pramonė iš pradžių šlubavo, o po to pademonstravo puikius rezultatus?
– Tai kol kas gal irgi reikėtų atsargiai vertinti duomenis. Kovas ir balandis buvo ypač energingi pramonininkams. Matyt, tai galima sieti ir su Irano krize, Hormuzo sąsiaurio blokada, nes tai sąlygoja infliacijos šoką, atvilnija tikrai pakankamai plataus masto infliacijos banga, ir gamintojai mūsų kertinėse eksporto rinkose stengiasi apsirūpinti prekėmis, tarpinio vartojimo produkcija iš anksto. Taip pat mūsų gamintojai stengiasi pasigaminti kuo daugiau pigesnėmis žaliavomis, kol juos pasieks kylančių sąnaudų poveikis. Tai kol kas tie pramonės augimo rezultatai yra išties puikūs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet gal dar kažkam irgi gerai sekasi be pramonės?
– Vienareikšmiškai. Iš tikrųjų nenustebinsiu pasakydama, kad šių metų BVP augimo pagrindinė kolona bus vartojimas, gyventojų vartojimas. Mažmeninė prekyba balandžio mėnesį stebino net beveik 9 procentų metiniu augimu, atmetus kainų įtaką. Tai reiškia, kad realia apimtimi mūsų prekyba suintensyvėjo tikrai reikšmingai. Ypač išaugo, kone penktadaliu, prekyba ne maisto produktais. Tai yra jau antros pensijų pakopos pinigų įtaka.
– Bet šalia yra infliacija. Tai jeigu taip stipriai brangsta, gal vis dėlto gyventojai galėtų mažiau vartoti?
– Iš tikrųjų reikėtų pastebėti, kad ne maisto produktų infliacija buvo pakankamai nedidelė. Tai galbūt yra palankus signalas tuo, kad prekybininkai ar visa pridėtinės vertės grandinė neišnaudojo tos antros pensijų pakopos kainų didinimui, bent jau kol kas. Ir tai yra gerai, tai išsaugo mūsų gyventojų perkamąją galią bent kažkiek tokiame pakankamai aštriame infliaciniame kontekste.
– Bet kas bus, kai antrosios pensijų pakopos pinigai baigsis? Vieni prognozuoja, kad tai gali nutikti kitais metais, o kiti sako – palaukime dvejų metų lango.
– Man atrodo, kol kas gal anksti daryti išvadas. Reikia, matyt, vertinti pačias lėšas, kurios naudojamos vartojimui, nes kol kas nėra didelė dalis suvartota. Labai nemažai lėšų dar vis tebeguli bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, nemažai jau nukreipta ir į taupymo produktus. Tad tas bendras paveikslas dar tik ryškėja. Kita vertus, jau iš makroekonominio taško, antros pensijų pakopos pinigai šiemet veikia kaip tam tikra finansinė pagalvė tų pačių energetikos šoko ir infliacinės aplinkos veiksnių išdavoje, ir gyventojai turi daugiau lėšų atsispirti šiems išbandymams. Tad iš tos makroekonominės perspektyvos, atmetus ilgalaikius poveikius ir spaudimą mūsų pensijų sistemai, šiems metams turime turėti pakankamai solidų kiekį tų vietinių, lokalių rezervų.
– Bet klausimas, ar baigsis konfliktas Persijos įlankoje, nes nuo to irgi labai priklauso, kokios bus kuro kainos. Ir čia ne vien apie degalus automobiliams reikia kalbėti, bet ir apie artėjantį šildymo sezoną, kur daug kam kyla klausimų: o kaip bus, jeigu konfliktas tęsis?
– Iš tikrųjų tą rizikos veiksnį reikia įskaičiuoti. Bet stebint daugelį finansų rinkų ir žaliavų rinkų indikatorių, šiandien lūkesčiai yra tokie, kad pakankamai greitai šitas konfliktas jau turėtų išsispręsti. Taip pat matome padidintą Europoje naftos perdirbimo spartą.
– Tai degalai bent jau turėtų pigti?
– Kol kas ta tendencija yra matoma. Matome ir dyzelino vadinamųjų pamatinių indeksų, smukimą. Tai yra išties labiau raminanti situacija, negu stebėjome prieš mėnesį.
Naujausi komentarai