- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė -10,9 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad koronavirusas paskatino investuotojus „ištraukti“ pinigus iš Lietuvoje įkurtų įmonių.
„Kaip ir nestebina ta statistika, nes esminis aspektas, kuris palaužė TUI į Lietuvą statistiką, yra koronavirusas. Tikėtina, kad reinvesticijos turėjo labai didelės įtakos, kad sumažėjo srautas. O jos gali mažėti dėl kelių dalykų. Galėjo tiesiog mažėti TUI bendrovių pelnas Lietuvoje arba gali būti taip, kad tie investuotojai, kurie turi įmones Lietuvoje, tiesiog paprašė lietuviškų bendrovių sumokėti dividendus.
Tikėtina, kad dalis užsienio investuotojų galėjo arba parduoti savo akcijas tretiesiems asmenims arba perdavė savo akcijas tai pačiai bendrovei, į kurią investavo, nes užsienio investuotojams reikėjo pinigų vietinėms skoloms grąžinti“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginių investicijų srautas užsienyje buvo teigiamas ir sudarė 35,5 mln. eurų. Anot ekonomisto, tai rodo, kad Lietuvos bendrovės koronaviruso metu nebijojo investuoti į užsienio bendrovių įsigijimą.
„Tai yra pakankamai įdomu. Manau, kad tai įvyko todėl, kad Lietuvos įmonės antrą ketvirtį turėjo apie 21 mlrd. eurų nepaskirstyto pelno, be finansų sektoriaus. Gali būti taip, kad tos įmonės, kurios turėjo daug piniginių rezervų, pasinaudojo koronaviruso situacija ir įsigijo, tarkime, savo konkurentus, kurie turėjo problemų užsienyje ir kurių vertė buvo stipriai atpigusi“, – sakė jis.
„Tai rodo, kad Lietuvos bendrovės koronaviruso metu labai sėkmingai apsipirko užsienyje“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Vienam Lietuvos gyventojui antrąjį ketvirtį vidutiniškai teko 6 678 eurų TUI, t. y. šiek tiek daugiau nei vienam gyventojui Latvijoje, tačiau gerokai mažiau nei Estijoje. Ekonomisto nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva rodo neblogą TUI pritraukimo potencialą, tačiau dėl geresnio rezultato gali tekti pagerinti verslo klimatą šalyje.
„Investuotojai tikrai nemažai investavo į Lietuvą. Bet tam, kad galėtume pakilti ir prisivyti Estiją, tai skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos parodo verslo klimato skirtumus, kurie svarbūs užsienio investuotojams“, – teigė jis, pridurdamas, jog abejoja, ar metų pabaigoje metinis TUI srautas Lietuvoje bus teigiamas.
„Manau, kad labai daug priklausys nuo reinvesticijų komponento. Jeigu trečią-ketvirtą ketvirtį užsienio investuotojai atsigaus ir uždirbs kažkiek pelno, tada tikrai galime turėti bendrą teigiamą metinį rezultatą, bet aš tuo abejoju. Manau, kad ketvirtas ketvirtis ekonomikai bus gerokai šaltesnis nei trečias ketvirtis, nes antra banga kaip ir bus“, – sakė A. Izgorodinas.
Didžiausi investuotojai Lietuvoje tebėra Švedija (3,3 mlrd. eurų), Estija (2,7 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (2,5 mlrd. eurų). Daugiausia TUI Lietuvoje teko finansinės ir draudimo veiklos (4,9 mlrd. eurų) bei apdirbamosios gamybos (3,3 mlrd. eurų) įmonėms.
Tiesioginių investicijų pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, antrąjį ketvirtį sudarė 21,4 mln. eurų. Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (42,9 mln. eurų) ir Estijoje (29,8 mln. eurų), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių (6,9 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...