Ekonomistai: svarstyti apie „Maršalo planus“ Ukrainai dabar dar ne laikas

Jau kylant diskusijoms apie Ukrainos atstatymui ir ekonomikos gaivinimui reikalingas lėšas, ekonomistai mano, kad kalbėti apie galimą pagalbą karo krečiamai šaliai dar per anksti. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, pačią Europą gali ištikti recesija, tad žemyno šalys turės rūpintis savo ekonomikomis, o ne pagalba Ukrainai.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, tikėtina, kad Ukrainos atstatymo procesai prasidės apie 2027 m., jau prasidėjus naujam ekonominiam ciklui.

Pasak N. Mačiulio, Ukrainai „Maršalo planas“ reikalingas, tačiau Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikas tai tik dar labiau kaitintų. Anot jo, dėl rekordiškai brangių žaliavų, didelio pasiūlos ir paklausos disbalanso šie regionai patys susiduria su ekonominėmis problemomis, recesijos grėsme.

„Juk dabar turime tikrai daug dešimtmečių nematytą situaciją dėl žaliavų, komponentų, darbuotojų trūkumo, klestinčios, milžiniškos paklausos, kurios nepasiveja pasiūla, turime infliaciją, kuri yra didžiausia per 40 metų“, – trečiadienį vykstančiame ekonomikos ir politikos forume „Lietuvos Davosas“ sakė N. Mačiulis.

„Jei Europoje bus recesija, iš jos išeisime ne atstatinėdami Ukrainą, o kaip tik garsiau bus kalbama apie būtinybę pirmiausia padėti sau, vystyti savo infrastruktūrą, savo energetiką ir tik paskui žiūrėti į kitus“, – pabrėžė ekonomistas.

Prieš diskutuojant apie konkrečius planus Ukrainai atstatyti N. Mačiulis visų pirma ragino sulaukti karo pabaigos, kadangi dabar „dar papildomos išlaidos, dar centrinių bankų parama, biudžetų deficitai, skolinti pinigai ir Ukrainos atstatymas sukeltų dar didesnes įtampas ir infliaciją“.

N. Mačiulis / I. Gelūno / BNS nuotr.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs M. Dubnikovas teigė, kad Ukrainos atstatymas turėtų prasidėti 2027 m. Anot jo, pačioje Europoje ekonominė padėtis iki tol bus pasikeitusi.

Tai milžiniška šalis su didžiuliais poreikiais, didžiuliais sugriovimais. Ten reikės didelių investicijų, kas gali paskatinti ekonominį augimą.

„Kol visi Maršalo ir ne Maršalo planai bus įgyvendinti, turėsime ir ekonominį sulėtėjimą, ir kainų stabilizavimąsi. Ir tada galbūt bus laikas atstatinėti tą didžiąją šalį, kuri yra milžiniška“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Pasibaigus karui, eksperto įsitikinimu, Ukrainai reikės milžiniškų investicijų, kurios, prasidėjus naujam ekonominiam ciklui, gali skatinti ekonomikos augimą.

„Tai milžiniška šalis su didžiuliais poreikiais, didžiuliais sugriovimais. Ten reikės didelių investicijų, kas gali paskatinti ekonominį augimą – reikės ir betono, ir cemento, ir stiklo. Vien kiek reikės stiklo langams, kurie buvo išdaužyti“, – svarstė M. Dubnikovas.

„Tai generuos didžiulę paklausą jau po pasibaigusio ekonominio ciklo – naują darbuotojų, prekių paklausą“, – tęsė jis.

M. Dubnikovas / V. Balkūno / BNS nuotr.

Nepaisant milžiniškos Vakarų paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi minties dėl savotiško Maršalo plano savo šaliai po karo.

Tarptautinėje donorų konferencijoje Varšuvoje surinkti 6 mlrd. eurų paramos Kyjivui yra „tik dalis to, kas iš tikrųjų būtina, kad visoje teritorijoje, į kurią Rusija atnešė karą, būtų atkurtas įprastas gyvenimas“, gegužės pradžioje teigė V. Zelenskis. Jis teigė, kad Ukrainai reikia „šiuolaikinio Maršalo plano analogo Ukrainai“.

Vykdydamos Maršalo planą, pavadintą pagal tuometinį JAV valstybės sekretorių George‘ą Marshallą, JAV po Antrojo pasaulinio karo milijardinėmis sumomis parėmė Vakarų Europos atstatymą. Tada Europos šalims buvo skirta beveik 14 mlrd. JAV dolerių – šiandien tai atitiktų 140 mlrd. milijardų dolerių (132,7 mlrd. eurų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių