Ekonomistai: septynių procentų biudžeto deficitas yra realistiškas

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus patobulintą biudžeto projektą, ekonomistai sutinka, kad jame numatytas 7 proc. biudžeto deficitas yra realistiškas ir sako, kad Vyriausybė privalėjo į biudžetą įtraukti būtinąsias išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos pirminiame biudžeto projekte.

„Manau, kad biudžetas grįžta į realybę, nes toks, koks buvo sukurptas prieš tai buvusios valdžios, greičiausiai neatliepė tos realybės, kurią mes šiandien turime. Teko parodyti, kokia yra situacija ir kad kitais metais turėsime gyventi iš skolos ir skola bus reikšmingai didesnė negu ES reikalavimas turėti ne daugiau nei 3 proc. skylę biudžete“, – Eltai sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Jo teigimu, vertinant skolą, ji galėtų būti dar šiek tiek didesnė, nes reikia galvoti ne tik apie tai, kaip suvaldyti dabartinę situaciją dėl pandemijos, bet ir planuoti ateities investicijas.

„Kitais metais skolinsimės ir turime skolintis. Būtų gerai, kad ta skola galbūt galėtų šiek tiek būti didesnė nei dabar turime biudžete, nes turime dvi situacijas, kurias turime spręsti mokesčių mokėtojų pinigais: suvaldyti COVID-19 pasekmes, bet iš kitos pusės Europos Sąjungos politika ir Europos centrinio banko politika sako: imkite pinigus, pinigų yra, investuokite į ateitį tam, kad ateityje galėtume susitvarkyti. Šitoje vietoje norėtųsi matyti ir tam tikrą labai aiškų planą. Anksčiau jis vadinosi DNR planas, bet manau, kad jis buvo labai stipriai sukompromituotas, ypač dėl to, kaip paskutinėmis dienomis buvo naudojamas“, – teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko teigimu, padidinus valstybės skolą ir papildomas lėšas nukreipus į investicijas, kurios ateityje sukurtų papildomą BVP augimą, greičiausiai nekiltų poreikio svarstyti mokesčių didinimą.

„Dabar biudžetas yra labiau situacijos valdymo biudžetas, bet norėtųsi, kad būtų ambicingesnis. Iš kitos pusės – apginant tuos, kurie priima sprendimus, negalima tikėtis, kad per savaitę gims biudžetas, kuris bus nukreiptas į strategiją, kuri mus lydėtų 10–20 metų. Tą labai norėtųsi matyti galbūt kitų metų pirmoje pusėje, jau turint šiek tiek laiko apsvarstyti plėtros momentus“, – sakė M. Dubnikovas.

Kalbėdamas apie numatomus prastovų kompensavimo mechanizmo pakeitimus, jis teigė, jog planas atitinka dabartinį poreikį, tačiau artimiausiais mėnesiais valstybės paramos ir finansavimo poreikis gali augti, todėl situaciją reikia atidžiai stebėti.

„Šitoje vietoje skaičius, kuriuos turime dabar, atliepia situaciją, kurią turime, bet manau, kad artimiausiais mėnesiais valstybės paramos ir finansavimo poreikis gali augti. Tikrai gali būti tam tikrų korektūrų, didinant paramą, nes kitu atveju mes prarasime darbo vietas, kurias atkurti yra labai sudėtinga“, – sakė finansų analitikas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutiko, kad ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte 5 proc. deficitas buvo pernelyg optimistiškas.

„Reikėtų įvertinti susiklosčiusią situaciją, nes 5 proc. biudžeto deficitas buvo optimistinis praėjusios Vyriausybės konstruoto biudžeto vertinimas: Europos Komisija (EK) jau tuomet jį įvertino 6 proc.“, – Eltai teigė ji.

Ekonomistė pažymėjo, kad naujoji valdžia į biudžetą privalėjo įtraukti tas išlaidas, kurios yra būtinos pandemijos valdymui, tačiau buvo neapgalvotos praėjusios Vyriausybės.

„Naivu tikėti, kad per vieną parą įmanoma kardinaliai perdaryti biudžetą ir pakeisti jau suplanuotas išlaidas. Tad praeitos Vyriausybės palikimas bet kokiu atveju yra ir bus tvirtinamas Seime (...). Naujoji Vyriausybė privalėjo į biudžetą įtraukti tas išlaidas, kurių tikrai reikės (...), tačiau kurios buvo neapgalvotos praeitos Vyriausybės, pavyzdžiui, išlaidos vakcinoms. Jos papildomai ir padidino biudžeto deficitą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Praėjusi Vyriausybė nepasiruošė antrajam karantinui ekonomikos fronte (...) ir tas neveiksnumas turės tiek ekonominių padarinių, tiek paveiks sveikatos apsaugą“, – sakė ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, didesnę būsimą valstybės skolą dėl išaugusio deficito lėmė pernelyg ambicingi Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pažadai visuomenei krizės laikotarpiu.

„Skolintis padidėjus biudžeto deficitui reikės daugiau, tačiau šiuo metu skolinimosi galimybės yra išties palankios. (...) Aišku, būtų buvę labai gerai viso to išvengti. Problema yra ta, kad praėjusi Vyriausybė labai skubėjo įgyvendinti savo ambicingus pažadus, ir tikrai ne kriziniai sprendimai buvo sudėti į ateinančių metų biudžetą“, – Eltai teigė ji.

Tuo tarpu naujosios Vyriausybės sprendimą pašalinti DNR plano lėšas iš kitų metų biudžeto ekonomistė vertina kaip atsargų žingsnį.

„Manau, tai yra techninis priėjimas. Kaip premjerė ir sako, realiai situacija dėl DNR plano ir jo įvertinimas paaiškės balandį, kai EK įvertins, ar DNR planas atitinka Europos gaivinimo plano funkcijas (...). Šiame mūsų parengtame DNR plane ne visos išlaidos atitinka EK nustatytus kriterijus ir premjerė bei finansų ministrė, matyt, elgiasi atsargiai, ir kol nėra galutinai aišku, ar pinigai tam tikroms išlaidų eilutėms bus tikrai suteikti, jų neįtraukia į biudžetą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. p. BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. p. BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių