- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį patvirtinus pagalbos priemonių po karantino paketą, viena iš priemonių, padėsianti dėl pandemijos darbo netekusiems asmenims – 200 eurų darbo paieškos išmoka. Ekonomistai sako teigiamai vertinantys parlamento priimtą sprendimą ir vadina tai viena taikliausių paketo priemonių. Kita vertus, pastebima ir diskutuotinų niuansų.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad sprendimas darbo ieškantiems gyventojams pusę metų skirti 200 eurų išmoką yra logiškas.
„Reikia suprasti, kad nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, palaipsniui yra mažėjanti, bet kai kuriems gali pasibaigti laikotarpis, kai jos yra mokamos, kiti netgi negali pretenduoti į tą išmoką. Tad tie 200 eurų yra labiau socialinė išmoka žmonėms, kuriems nepavyksta susirasti darbo. Tikimybė susirasti darbą artimiausius 6 mėnesius bus sunkesnė, palyginti kaip kad buvo anksčiau. Su ta sąlyga, kad nepretenduoji į vadinamąją nedarbingumo išmoką, sprendimas dėl 200 eurų yra pakankamai logiškas. Jie yra skirti tiems, kurie galimai kitų pajamų neturi ne dėl jų pačių kaltės, o dėl to, nes tokia situacija susiklosčiusi darbo rinkoje“, – Eltai sakė ekonomistas.
T. Povilausko manymu, 200 eurų darbo paieškos išmokos skyrimas darbo ieškantiems gyventojams yra vienas geriausių ketvirtadienį Seimo priimtų sprendimų, skirtų pokarantininiam paramos planui.
„Sutinku, kad gali būti piktnaudžiavimų ypač tose labiau asocialiose šeimose, demotyvacija sugrįžti į darbo rinką gali būti. Visgi bendrai paėmus, manau, ši priemonė, iš to, kas pasiūlyta ir priimta vakar, yra viena logiškesnių“, – tikino ekonomistas.
Jam antrina ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak pašnekovės, patvirtinta pagalbos priemonė yra taikli, nes orientuota į pagalbą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems asmenims.
„Nors ta parama ir nedidelio masto, bet jei žmogus kažkokiais būdais negali gauti nedarbo išmokos, tai tokia periodinė pusės metų parama yra labai svarbi. Tai viena ši nedaugelio šitame pakete patvirtintų priemonių, kuri yra taikli. Ji pritaikyta labiausiai per pandemiją nukentėjusiems asmenims – tiems, kurie neteko darbo, susiduria su kertiniais sunkumais, nes susirasti darbą dabartinėmis aplinkybėmis yra nelengva“, – sakė ekonomistė.
Kitos pagalbos priemonės, anot I.Genytės-Pikčienės, taip pat turėtų būti „orientuotos į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius sektorius, veiklas ir asmenis“.
„Išlaidos, kurios yra daromos valstybės ir kurios yra finansuojamos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų būti nukreipiamos ne trumpalaikiams vartojimo efektams sukelti, o turėti ilgesnio laikotarpio efektus. Jos turėtų būti išleidžiamos tiems verslams, kurių paklausa paslaugoms ar prekėms nukrito“, – sakė ji.
Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad, nors Seimo bendrai priimtas sprendimas dėl finansinės paramos darbo ieškantiems žmonėms yra sveikintinas, yra ir taisytinų niuansų.
„Gerai, kad buvo imtasi iniciatyvos, bet tas rezultatas toks pusinis. Ji įgyvendinama ne visai kompleksiškai su tuo, kas pasiūlyta, taip pat išmoka yra maža. Be to, sprendimas dėl laikotarpio, kad išmoka įvedama tik pandemijos laikotarpiu, irgi nėra visai pagrįstas“, – savo poziciją aiškino R. Lazutka.
Jo teigimu, minėta išmoka turėtų siekti ne nustatytus 200 eurų, o 257 eurus – dydį, kuris šalies valdžios pripažintas kaip minimalių poreikių dydis, apskaičiuotas pagal vartojimo krepšelį.
Taip pat, kaip teigė ekonomistas, diskutuotinas klausimas dėl nustatyto pusės metų laiko periodo. R. Lazutka teigia, kad išmoka turėtų būti mokama pastoviai.
„Ji turėtų būti pastovi. Po metų ar kitų krizės gali kartotis, o ir ne kriziniu laikotarpiu yra žmonių, kurie iš „Sodros“ išmokų negauna ar baigiasi laikotarpis jai“, – teigė pašnekovas.
Seime ketvirtadienį patvirtintas beveik 931,7 mln. eurų pagalbos priemonių paketas verslui, darbuotojams, nepasiturintiems asmenims ir pensininkams, primena ELTA.
Jame įtvirtinta darbo paieškos išmoka, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo nedarbo atveju. Jei bedarbiui nėra mokama nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka sudarys 200 eurų. Nedarbo draudimo išmoką gaunantiems papildomai bus mokama 42 eurų darbo paieškos išmoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...