Ekonomistai įspėjo: piniginėms – dar didesnis smūgis

Naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 dolerių už barelį. Tokios karo Artimuosiuose Rytuose pasekmės prognozuotos tik po mėnesio.

Kai kuriose Vilniaus degalinėse litras dyzelio – net 2 eurai.

„Kainų svyravimai didžiuliai ir susiję su neapibrėžtumu, kai baigsis kariniai veiksmai“, – komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Hormūzo sąsiauris vis dar užblokuotas. Skaičiuojama esą, jei niekas nepasikeis, šalims naftos atsargų užtektų maždaug trims savaitėms.

„Iranas, jei nori pakenkti JAV, tai tikrai nėra geriausia taktika. Iranas naudoja tą strategiją siekiant sukelti kuo didesnį chaosą“, – teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Teigiama, kad labiausiai dėl to nukentės Kinija. Tiesa, Indijai trumpam leista pirkti rusišką naftą.

„Tai yra savotiška kaina, kurią mokame už šį Artimųjų Rytų karą“, – sakė pirmadienį per spaudos konferenciją Lietuvos prezidentas.

Donaldas Trumpas savo ruožtu aiškino, kad toks naftos šuolis yra laikinas.

„Trumpojo laikotarpio naftos kainos, jos sparčiai kris, kai baigsis Irano branduolinės grėsmės naikinimas. Tai yra labai maža kaina už JAV ir pasaulio saugumą ir taiką. Tik kvailiai galvoja kitaip!“ – neslėpė jis.

Nepaisant D. Trumpo pažadų, anot Ž. Maurico, žala jau padaryta.

Sukuria labai palankią terpę nuvilnyti kainų kilimui per visą prekių ir paslaugų grandinę.

„Sukuria labai palankią terpę nuvilnyti kainų kilimui per visą prekių ir paslaugų grandinę“, – kalbėjo ekonomistas.

Į naftos kainų šuolį degalinės Lietuvoje sureagavo žaibiškai – net pirmiau nei didmeninė rinka.

„Dyzelino kaina labiau pakilo dėl to, kad Europa neturi pakankamai naftos perdirbimo pajėgumų“, – tvirtino N. Mačiulis.

Tiesa, kai gyventojai atsiims santaupas iš pensijų fondų, perkamoji galia dar labiau išaugs. Tad ir prekybininkai karu gali naudotis kaip priedanga, t. y. kainas kelti labiau nei būtina.

„Paklausa yra, pinigų yra, kodėl gi tų kainų nepakėlus? Taip pat Persijos šalyse nėra vien tik gamtinės dujos, o ir trąšos. Manau, pamatysime antraštes esą trąšų kainos kyla, tad kils ir maisto produktų kainos“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Prekybininkams nereikia neigiamų emocijų. Kuo žmonės turi didesnes neigiamas emocijas, tuo labiau jie stabdo vartojimą, o vartojimo stabdymas visiems yra blogai“, – tikino „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Konkurencijos taryba, gavusi klausimų dėl degalinių, dėl prekybininkų atsako tą patį. Esą tol, kol gyventojai perka, verslas už prekes ir paslaugas užsiprašyti gali tiek, kiek nori.

„Problemą įžvelgtume, jei yra susitarimas tarp įmonių ir jos kainas kelia nesavarankiškai. Be to, įmonės gali bandyti kelti kainas iki tol, kol nepraranda klientų“, – sakė Konkurencijos tarybos vyriausiasis patarėjas Elonas Šatas.

Tiesa, lentynose kainų šuolio iškart nesimatys.

„Jei brangimai būna 10–20 proc. – jie pasimatys ilgo galiojimo prekėse nuo to momento už dviejų trijų mėnesių“, – komentavo D. Dundulis.

„Dažniausiai žaliavų kainos pakyla ir nukrenta, o pakilusios kainos vartotojams lieka“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Tiesa, ne tik pabrangęs dyzelinas gali daryti neigiamą įtaką prekių kainoms.

„Abejoju, kad bus galima plaukti per Egiptą. Manau, kad reikės plaukti per aplinkui, tad kils konteinerių kainos. Čia atsilieps visos tos pramoninės prekės“, – tikino D. Dundulis.

„Kiekvieną dieną, kai tęsiasi kainų šokas, didesnė dalis prekių ir paslaugų yra paliečiamos kainų pakilimo“, – teigė N. Mačiulis.

Negana to, dėl karo dvigubai pabrango suskystintosios gamtinės dujos.

„Baigiantis žiemai, dujų saugyklos visoje Europoje yra ištuštintos, tad reikia pradėti pirkti ir ruoštis kitai žiemai“, – neslėpė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Dėl brangių dujų penktadaliu pabrango elektra gamykloms ir kitiems verslams. Jei aukštos kainos kamuos ilgai, anot prezidento, valstybė pasiruošusi padėti.

Tiesa, dėl aukštų elektros kainų, pagalbos verslui jau ėmėsi vokiečiai.

„Lietuva yra jau tokias priemones panaudojusi per pandemiją, t. y. verslo subsidijavimą ir tam tikrų laikinųjų priemonių verslo situacijai palengvinti“, – per spaudos konferenciją sakė Gitanas Nausėda.

Ekonomistai tvirtino, kad infliacija dėl karo užsisuks labiau, nei prognozuota – šiemet gali siekti ne 2–3, o arti 5 proc.