Ekonomistai: infliaciją dar gali kaitinti sankcijos Rusijos energetikos ištekliams

Kovo mėnesį metinei infliacijai pasiekus beveik 16 proc., ekonomistai sako, kad aukštą infliaciją lemia du veiksniai – toliau augantis vartojimas ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Be to, kainų augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės. Ekspertai mano, kad jei Vakarai galutinai apribos energetikos išteklių importą iš Rusijos, tai dar labiau kaitins infliaciją, vis dėlto manoma, kad tokia aukšta kainų kreivė  bus vienkartinis reiškinys ir jau kitąmet ji apsiribos keliais procentais.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šių metų aukštą infliaciją lemia du veiksniai – nesustojęs vartojimas per pandemiją ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, dėl kurio išaugo žaliavų kainos.

„Infliacija yra aukščiausia šiame amžiuje, tai faktas. Mes nesustojome per koronaviruso pandemiją, 2021 metais mūsų ekonomika susitraukė 0,1 procento, startavome iš labai aukštos pozicijos. Žmonės turi pinigų, nori juos leisti, o iki vasario 24 dienos, kai kilo karas, kainos paaugo ne visiškai adekvačiai, kilimas buvo aukščiausias Europos Sąjungoje. Kai kilo karas, prie to prisidėjo ir išaugusias žaliavų kainas. Iš pradžių buvo paklausos, dabar – pasiūlos infliaciją“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog toliau besitęsiantis infliacijos augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės.

„Kol kas galioja prieš karą veikusi nuostata, kad infliacijos metinis pokytis didės šių metų pirmąjį ketvirtį, gal net ir balandį sulauksime dar aukštesnio metinio infliacijos augimo. Nes prisiminkime pernai metus – yra žemos palyginamosios bazės efektas. Pernai turėjome ilgą ir gana griežtą karantiną, kuris ribojo paklausą ir atitinkamai žaliavų rinkose dar nebuvo įsibėgėjusios deficitų problemos tiek, kad efektas pasiektų galutinį vartotoją“, – BNS teigė ekonomistė.

Jos teigimu, karas ir jo pasekmės energetikos rinkose taip pat tapo papildomu faktoriumi infliacijai.

„Būtent kovo mėnuo ir pasižymėjo jau karo pasekmėms tiek energetikos nešėjų rinkose, kurios labai greitai paliečia galutinį vartotoją ir atitinkamai nuvilnija per pridėtinės vertės grandines ir pasiekia tokį platų mastą tiek prekių, tiek paslaugų kategorijose“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, vykstant karui prognozuoti, kada bus pasiektas infliacijos pikas, sunku. Pasak jos, viskas priklausys nuo Europos Sąjungos politikų sprendimų dėl Rusijos energetinių išteklių importo.

„Jeigu bus imtasi griežtesnių veiksmų ir galutinai bus apribotas importas iš Rusijos energetikos tiekėjų, tai sukels tikrai dar papildomą brangimo efektą ir tai vėl įkaitins infliaciją galutiniams vartotojams“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Vienaip būtų, jeigu priimtos būtų embargo priemonės, visiškai kitaip būtų, jei Europos sprendimų priėmėjams kojos sudrebėtų ir tie sprendimai nebūtų padaryti. Tada infliacija turėtų palaipsniui išsikvėpti ir antroje metų pusėje matytume gerokai kuklesnius skaičius, nes jau būtų visai kitas ir palyginamosios bazės efektas“, – pridūrė ji.  

Jos teigimu, aukšta infliacija yra vienkartinė, ji ir toliau augs, tačiau kitais metais ji turėtų grįžti prie įprasto lygio.

„Neturime kitos išeities, infliacija augs kelis artimiausius mėnesius, kokie tai bus skaičiai, aš nežinau ir niekas negali žinoti. Geroji žinia ta, kad infliacijos šuolis tikriausiai yra vienkartinis, kitais metais mes turėtume grįžti prie žemesnio lygio ir apsiriboti keliais procentiniai punktais“, – kalbėjo M. Dubnikovas

Kovo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė 15,7 proc., vidutinė metinė infliacija – 8 proc., o mėnesio – 2,4 proc., pranešė Statistikos departamentas.


Šiame straipsnyje: infliacijakaras Ukrainojesankcijos Rusijaikyla kainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių