Užsienio ekspertai nesiliauja Baltijos šalių gąsdinti staigiu ekonomikos nuosmukiu. O vietos specialistais tikina jau įžvelgiantys teigiamų pokyčių.

Lietuvoje apsilankęs Latvijos „SEB Unibanka“ analitikas Andris Vilkas pripažįsta, kad šiuo metu ekonominė padėtis šalyje labai grėsminga ir, nors įžvelgiama tam tikrų teigiamų pokyčių, tačiau „kietojo nusileidimo“ grėsmė lieka reali.

„Visi Latvijoje – tiek politikai, tiek verslininkai, tiek gyventojai – reaguoja į pasikeitusią ekonomikos situaciją, kylančias grėsmes ir imasi tam tikrų priemonių“, – aiškino specialistas.
Pasak jo, pirmus rezultatus jau duoda dar pavasarį vykdyti pradėtas ekonomikos stabilizavimo planas. Ekspertas tikisi, kad Latvijos vyriausybės pasikeitimas neturės neigiamos įtakos, o griežta į ekonomikos stabilizaciją orientuota politika išliks ir ateityje.

Gyventojai atsargesni

Daugiausia grėsmių Baltijos šalims kyla dėl nemažėjančios infliacijos, kuri artimiausią pusmetį vis dar augs. Didžiausia infliacija Latvijoje turėtų būti kitų metų pirmą ketvirtį ir siekti 11–12 proc. Lietuvoje tuo metu taip pat laukiama didžiausio infliacijos šuolio.
Vėliau infliacija turėtų mažėti. Tokias tendencijas lems lėtesnis vidaus paklausos augimas, mažėjantis vartojimas.
Prastėjant gyventojų lūkesčius pirmiausia rodo stabtelėjęs lengvųjų automobilių pardavimo ir mažmeninės prekybos plėtros tempas. A.Vilkas pasakojo, kad Latvijos komerciniai bankai ne tik gerokai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas, bet ir radikaliai pakeitė savo reklamą. „Jei anksčiau gyventojai buvo skatinami skolintis, tai dabar bankai reklamuoja tik taupymo priemones“, – kalbėjo SEB analitikas, tvirtindamas, kad dabar pasiskolinti latviams yra sudėtinga.

Vėsta, bet nesprogsta

Kaip guodžiantį veiksnį A.Vilkas įvardijo ir krintančias nekilnojamojo turto kainas. „Jos kas mėnesį krinta po 1–2 proc., toks kainų mažėjimas labai nuosaikus ir sveikas. Nuo pavasario iki rugsėjo nekilnojamojo turto kainos antrinėje Latvijos būsto rinkoje krito 10–15 proc. Tačiau naujos statybos būsto kainos nesikeitė, jos išlieka tokios pat aukštos“, – kalbėjo specialistas.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vėsta. Netrukus tai turėtų pajusti ir kiti ūkio sektoriai, pavyzdžiui, baldų gamyba.
Būtent pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje turėtų lemti lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Tačiau kol kas Lietuvos finansiniai rodikliai neliudija vėsimo nuotaikų, veikiau atvirkščiai – šalies ekonomika yra pasiekusi aukščiausią augimo tašką: preliminarūs rezultatai rodo, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiais metais sieks 10 proc.

Kaimynų įtaka

„Negalima tikėtis, kad Baltijos valstybės žingsniuotų labai skirtingu keliu. Jeigu situacija blogės Latvijoje, ji blogės ir Lietuvoje“, – tvirtino G.Nausėda.
„Bloomberg“ naujienų agentūra paskelbė kredito reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ prognozes, esą Latvija iš 15 besivystančių Europos Sąjungos (ES) šalių yra arčiausiai prie „staigaus sulėtėjimo“. Staigus ekonomikos lėtėjimas Latvijoje paliestų ne tik kitas Baltijos valstybes, bet ir visas besivystančias ES šalis.
„Latvija patirs reikšmingą sulėtėjimą, galbūt nuosmukį“, – „Bloomberg“ cituoja Istv?ną Zsoldosą, „Goldman Sachs“ grupės ekonomistą Londone.
Pasak jo, korekcija Latvijoje gali priversti investuotojus trauktis ir iš kitų Baltijos šalių, taip pat Rumunijos ir Bulgarijos. Latviai linkę pirštu baksnoti ir į Estiją, kur BVP augimas lėtėja sparčiausiai iš Baltijos valstybių.

„Bloomberg“ rašo, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija yra pažeidžiamiausios, nes jos naudojasi valiutų valdymo modeliu, kuris šių šalių centriniams bankams neleidžia valdyti infliacijos didinant palūkanų normą.
G.Nausėda tikino, kad net norėdami Lietuvos politikai ne ką tegalėtų padaryti – jie neturi pakankamai efektyvių priemonių suvaldyti tokio dydžio infliacijai, kokia ji yra šiuo metu. Lietuvoje priimtas infliacijos valdymo planas taip pat esąs netinkamas, nes jame kalbama apie tai, ko nereiktų daryti, tačiau nesiūlomi galimi veiksmai.

„Nelaiko nervai“

„Danske bank“ analitikai įspėja investuotojus įvertinti Baltijos ir kitose besivystančiose rinkose kilusią „kietojo nusileidimo“ riziką. Panašu, kad investuotojai pasiduoda nerimastingoms nuotaikoms ir traukiasi iš vertybinių popierių rinkų.
Finansų maklerio įmonės „Finasta“ ekspertų teigimu, kalbomis apie ekonomikos perkaitimą rinkoje palaikoma įtampa ir netikrumo būsena dėl ateities, o tai lemia iracionalius investuotojų sprendimus.
„Tai itin aiškiai matyti Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kur pastaruoju metu vienu pagrindinių rinkos žaidėjų argumentu parduodant akcijas tampa pasiaiškinimas – „nelaiko nervai“, – sakė „Finastos“ ekspertai.