- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkdami produktus ir juos sunaudoję jau žinome, į kokius konteinerius mesti jų atliekas. Tačiau vis dar nežinoma ir tabu, koks tų atliekų poveikis aplinkai. Apie tai – LNK pokalbis su „Vesta Consulting“ tvarumo konsultante Sigita Židoniene.
– Kodėl ant pakuočių vis dar nerašomas jų poveikis aplinkai?
– Labai retai galima rasti informacijos, kokį poveikį daro pakuočių atliekos. Nėra, nes tik dabar vystosi poreikis ir žmonės labiau domisi, ką perka, ką daro, kaip naudojamas ir koks poveikis aplinkai. Didėja visuomenės spaudimas ir teisinė bazė gamintojams informuoti, tačiau kol kas tik savanoriškai. Sakyčiau, net laimi tie gamintojai, kurie pateikia informacijos ant pakuočių.
– Kaip yra pateikiama reikšmė ir poveikis aplinkai?
– Nesakyčiau, kad produktas, ant kurio pateikta informacija, yra brangesnis. Išmokome ir supratome, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas ne visada yra brangesnis. Didėja pasiūla ir paklausa, kaina mažėja. Prieš dešimt metų ekoženklu pažymėtas produktas buvo sunkiai atpažįstamas ir tikrai brangesnis. Tačiau dabar apie tai nebereikia šnekėti. Tačiau dar sunku atpažinti etiketes, kuriose būtų pateiktas pakuotės poveikis aplinkai viso gyvavimo ciklo metu. Vienas tokių ženklų – plačiai statybos sektoriuje taikomos EPD deklaracijos, kur suskaičiuojamas produkto visas poveikis – nuo žaliavų išgavimo iki naudojimo ir utilizavimo, CO2 pėdsakas.
– Sutinkate su požiūriu, kad svarbu ne tik naudojimo poveikis, bet ir gamybos, utilizavimo?
– Taip. Didžiausias poveikis produkto ne naudojimo etape, o žaliavų išgavimo, todėl labai svarbu žinoti, kokias žaliavas naudoja, kokį poveikį jos daro. Gamybos poveikis šiek tiek mažesnis – dažniausiai energijos sunaudojimas. Kai produktas tampa atlieka, irgi svarbu žinoti, kokį poveikį daro.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ko trūksta Lietuvai, kad būtų valstybinis reguliavimas ir ant kiekvieno produkto matytume poveikį aplinkai?
– Teisinė bazė jau ruošiama. Su ES Žaliuoju kursu jau yra numatomos gairės ir priemonės, kad vartotojas būtų užtikrintas ir nebūtų vadinamojo greenwashingo, kai gamintojai tik užsirašo, kad produktas tvarus. ES jau priima teisinius aktus, kad reguliavimas būtų ir visi vienodai pateiktų informaciją.
– Ar žymėjimas įprastas užsienyje?
– Ne visose šalyse. Gerieji pavyzdžiai – Skandinavijos šalys. Ten visuomenės ir vyriausybės susidomėjimas poveikiu aplinkai ir gamtos saugojimu yra didesnis. Ten jau taikomos etiketės ir ženklinimas, visuomenė jau pažįsta. Švedijoje paprastose parduotuvėse nerasite gaminio, kuris nebūtų pažymėtas ekoženklu. Tai įprasta ir norma. Skandinavijoje jau priimtas įstatymas, kad turi būti apskaičiuotas statomų naujų pastatų CO2 pėdsakas. Tam turi būti žinoma, iš ko statomas pastatas. Reikia žinoti, kokį poveikį statybinės medžiagos turi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Šimkus vienaženklę infliaciją teigia matantis antrąjį šių metų pusmetį
Metinei infliacijai Lietuvoje mažėjant penktą mėnesį iš eilės, Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad iki mažiau nei 10 proc. ji nukris antrąjį šių metų pusmetį. LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, įtakos infliacij...
-
Restoranams trūksta personalo: verslai imasi rizikingų sprendimų1
Restoranui toks sprendimas buvo rizikingas, nes maisto gamyboje negali būti klaidų. O būsimiems virėjams ir padavėjams-barmenams – didelis iššūkis padirbėti tikrame restorane, aptarnauti didmiesčio klientus ir gaminti maistą su pro...
-
Architektūrinį ministerijų miestelio konkursą organizuos Architektų sąjunga
Būsimo ministerijų miestelio Vilniuje, Goštauto gatvėje, architektūrinį konkursą organizuos Lietuvos architektų sąjunga, laimėjusi Turto banko skelbtą atranką, pirmadienį pranešė Turto bankas. ...
-
Iki 2025 metų bus įrengta dar 1,2 km Šiaulių pietrytinio aplinkkelio1
Šiauliuose atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – per šiuos ir kitus metus numatoma rengti dar 1,2 km pietrytiniam aplinkkeliui priklausančios Aukštabalio gatvės, pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Lietuvos bankas nekeičia prognozės: ekonomika šiemet augs 1,3 proc.
Lietuvos bankas (LB) nekeičia praėjusių metų gruodį skelbtos prognozės ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais augs 1,3 procento. Kitąmet bankas prognozuoja 3,2 proc. ekonomikos augimą. Šių metų metinės infl...
-
Apklausa: daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų
Dėl geopolitinės situacijos ir infliacijos daugiau taupyti ėmė 40 proc. šalies gyventojų, rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. ...
-
Premjerė: ieškoma sprendimų, kaip padėti pieno gamintojams6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toliau bus ieškoma sprendimų, kaip padėti ūkininkams dėl smarkiai kritusių žaliavinio pieno kainų, tačiau, pasak jos, tai būtų ne tik piniginiai, bet ir reguliaciniai sprendimai, kurie suteiktų ūk...
-
Apžvalgos bokštas „Burė“ Nemuno deltos parke turėtų iškilti iki metų pabaigos4
Pernai bendrovei „Kavesta“ neįvykdžius įsipareigojimų ir Nemuno deltos regioniniame parke nepastačius apžvalgos bokšto „Burė“, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) projektą perėmė Šilutės ...
-
Politikai grįžta prie siūlymų steigti „valstybines vaistines“15
„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. ...
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms2
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...