Iš letargo miego Lietuvos valdžią galėtų pažadinti ekonomikos krizė, tačiau jos ženklų politikai iki šiol nemato ir priemonių imtis neketina

Dabartinei Vyriausybei įgaliojimai buvo suteikti 2006-ųjų liepos 18-ąją. Kokia ekonominė politika per tą laiką Lietuvoje buvo vykdoma? Kaip pasikeitė šalies ūkio gyvenimas?

Didėjanti socialinė įtampa, pasipylę streikai ir grasinimai sumaištimi rodo, kad gyventojai nesijaučia tokie ramūs ir užtikrinti dėl ateities, kaip iš tribūnų kalba ministrų kabineto nariai, neigiantys bet kokią ekonomikos sunkmečio galimybę. Analitikai taip pat vardija valdžios vyrų neatliktus namų darbus.

Tyla prieš audrą

Premjeras, ūkio ir finansų ministrai ne kartą mėgino įrodyti, kad šalies ekonominė padėtis beveik puiki. Ūkio ministras Vytas Navickas, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, Seime autoritetingai kalbėjo: „Pramonė per pirmus penkis šių metų mėnesius augo 8 proc. Tai gana didelis augimo procentas ir didesnis nei 2007 m.“
„Tiesa“, – sutinka ir banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenko. Bet neįskaičiuojant „Mažeikių naftos“, kuri pernai tuo pačiu metu dirbo mažesniu pajėgumu ir negalėjo pagerinti bendrų rodiklių, paaiškėja, kad šalies pramonė šių metų pirmoje pusėje paaugo kiek daugiau nei procentu.
„Ir ne tik pramonė. Mažmeninės prekybos įmonės pirmą šių metų ketvirtį pasiekė gerų rezultatų, tačiau juos lėmė mažesni mokesčiai ir premijos, išmokėti ne metų pabaigoje, o pradžioje. Transporto įmonių rezultatai gerėjo tik todėl, kad įsiplieskus Rusijos ir Estijos konfliktui dalis krovinių buvo nukreipta per Lietuvos ir Latvijos uostus. Paskolų namų ūkiams srautas sumažėjo trečdaliu. Nesakau, kad padėtis šiuo metu kritinė. Tačiau detalesnė analizė nuteikia gana pesimistiškai“, – kalbėjo V.Titarenko.

Neišnaudotos galimybės

Jis sutinka, jog iš dalies Lietuvos ekonominę padėtį lėmė pasaulinės tendencijos, tačiau Vyriausybės rankose buvo pakankamai svertų, kad šiandien apie ateitį galėtume galvoti ramiau. Deja, nebuvo ryžtasi reformoms, nesugebėta subalansuoti biudžeto, skirti pinigų prioritetinėms sritims, kurios būtų sukūrusios pagrindą toliau plėstis šalies ūkiui. Būtent tai – pinigų dalijimą visiems po truputį, negalvojant net apie artimiausius 3–5 metus, – pašnekovas vadina didžiausia mūsų valdžios klaida.
„Išlaidavimas ir galimybių nepanaudojimas, – taip V.Titarenko pavadino pastarųjų dvejų metų Vyriausybės ekonominę politiką. – Gal nuskambės nelabai populiariai, bet mums reikėtų krizės. Kaip rodo praktika, Rusijos krizė padarė teigiamą įtaką ekonomikos plėtrai Lietuvoje. Jei dabar nebus sprogimo, Lietuvos valdžios institucijos ir toliau snaus.“

Ragina pasirengti

Politikams raminant, apie šalies ekonomikai kylančias grėsmes pirmąkart prabilo Finansų ministerijos ekonomistai.
„Atnaujintose vidutinės trukmės rodiklių perspektyvose pirmą kartą įvardijamas rizikos scenarijus“, – naujienų agentūra BNS citavo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Makroekonomikos skyriaus vedėją Ričardą Kasperavičių.
Prieš dvi savaites paskelbtose perspektyvose teigiama, kad padidėjo „kietojo arba sudėtingo nusileidimo“ rizika. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad padidėjo įmonių bankrotų, masinio atleidimo tikimybė. Taigi gali padidėti nedarbo rodikliai, kristi nekilnojamojo turto kainos, mažėti galimybių grąžinti paskolas, atsirasti daugiau nemokių įmonių.

Krizę sukels bankai

Ministerijos teigimu, jei šalyje dar labiau sulėtėtų skolinimosi tempas, grėstų rimti ekonominiai padariniai. „Rizikos scenarijus įtikimas tiek, kiek įtikima, kad komerciniai bankai nuspręs lėtinti paskolų prieaugį“, – kalbėjo M.Kasperavičius.
Teigiama, kad pernelyg staigiai lėtėjantis skolinimo tempas lėmė dabartinį Estijos ir Latvijos ekonomikos sąstingį. Finansų ministerija prognozuoja, kad šias šalis kaimynes ištikęs drastiškas vartojimo nuosmukis sparčiai didės ir artimiausią pusmetį ar metus. Lietuva iš esmės kartoja Estijos ir Latvijos ekonomikos raidos scenarijų, tik mūsų šalis atsilieka pusmečiu ar 9 mėnesiais. Todėl panašios grėsmės kyla ir Lietuvoje.

Ignoruoja grėsmes

Papildomą riziką, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) nebeaugs taip, kaip tikėtasi, kelia ir tai, kad pabrangus maisto ir naftos produktams, dujoms, gyventojams liks labai mažai pinigų kitoms reikmėms. Taigi parduotuvių lentynos nebebus taip sparčiai šluojamos kaip iki šiol.
Finansų ministerija viliasi, kad pabrangę energijos ištekliai privers tautiečius keisti vartojimo įpročius ir gyvenimo būdą: vietoj automobilių rinktis viešąjį transportą, investuoti į efektyvų šilumos vartojimą. Jei tai neįvyktų, ūkio raida dar labiau lėtėtų.
„Tačiau būtent šioje srityje pasigendame kryptingos valstybės politikos, kuri leistų keisti tą gyvenimo būdą. Šilumos taupymo programos neveikia, nėra mechanizmo, kuris leistų be didelių sunkumų renovuoti būstus. Dalis socialiai remtinų gyventojų nesuinteresuoti renovuoti būsto, nes valstybė jiems kompensuoja padidėjusias išlaidas už šilumą“ – kalbėjo Violeta Klyvienė, „Danske“ banko ekspertė.
Net pripažindama padėties rimtumą ministerija vis dar vengia įvardyti visas kylančias rizikas, kurių viena rimčiausių analitikų lūpose – 2009 m. pabaigoje uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE).
„Mano nuomone, didžiausios bėdos užgrius 2010 m. Tam reikia ruoštis, tačiau perspektyvose apie tai nėra nė žodžio. Ekspertai iš Lietuvos banko pareiškė, kad uždaroma IAE „suvalgys“ iki 3 proc. BVP augimo, o tai gali būti bene visas potencialus kilimas tuo laikotarpiu“, – kalbėjo V.Klyvienė.

Biudžetas liks skylėtas

Finansų ministerija užsimena, kad Lietuvos užmojis kitąmet turėti nedeficitinį biudžetą gali žlugti. Lėtėjant ūkiui valstybei greičiausiai nepavyks surinkti pakankamai mokesčių į iždą ir vėl teks skolintis. Tiesa, keliamas tikslas, kad biudžeto deficitas neviršytų arba nedaug viršytų 3 proc. BVP ribą.
„Danske“ banko vyresnioji analitikė V.Klyvienė įsitikinusi, kad tai iš esmės reikštų, jog valstybės išlaidos didės ar bent jau nemažės. „Visos reitingų agentūros tokią politiką įvertintų neigiamai“, – įsitikinusi ji.

Gesins gaisrus

Ekonomikai lėtėjant Vyriausybė gali būti priversta vykdyti gaisrų gesinimo politiką – kaip nutiko 2000 m. po Rusijos krizės.
„Šiuo metu ekonomikos politikos tikslas turi būti skatinti ne vidaus paklausą, o konkurencingumą, darbo rinkos lankstumą. Dar turime laiko ir galimybių panaikinti daugumą mokestinių lengvatų, sutvarkyti tokias milžiniškas mokesčių sistemos skyles kaip autoriniai atlyginimai, verslo liudijimai, apribota socialinių įmokų bazė“, – lenkė pirštus vardydama neatliktus darbus „Danske“ banko ekspertė.

Specialisto komentaras

Joaquinas Almunia, Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką ir pinigų politiką

Didėjančią infliaciją sukėlė tarptautiniu mastu kylančios maisto ir energijos kainos. Tai yra ne tik Lietuvos problema, tai liečia visus žmones visame pasaulyje, tačiau labiausiai – skurdesnes šalis, kurių gyventojai didžiąją pajamų dalį išleidžia maistui ir šildymui.
Kaip mes jau pasakėme vasarį vertindami Lietuvos konvergencijos programą iki 2010-ųjų, biudžeto politika yra viena svarbiausių priemonių infliacijai slopinti ir užtikrinti, kad ekonomika augtų tolygiai. Komisija rekomendavo, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai turi būti užtikrinta ambicingesnė Lietuvos biudžeto konsolidacija.
Lietuva turi būti itin atsargi, kad didėjantis darbo užmokestis nesumažintų ekonomikos konkurencingumo. Normalu, jog Lietuvos žmonės nori, kad jų gyvenimo lygis kuo greičiau pasiektų ES lygį, bet mes turime būti atsargūs ir, kaip sakoma, nepapjauti vištos, dedančios auksinius kiaušinius.
Lietuvos padėtis geresnė nei daugumos ES šalių, ilgalaikės viešųjų finansų perspektyvos geros, jos skola palyginti nedidelė, ateityje prognozuojamo visuomenės senėjimo procesai turėtų būti kontroliuojami. Tačiau didėjantis biudžeto deficitas nepadės sumažinti ūkio perkaitimo grėsmės.