Dujų kainų spyglių Lietuva pajusti neturėtų

Kaip LRT.lt tvirtina „Lietuvos energijos“, valdančios į Lietuvą suskystintas gamtines dujas (SkGD) importuojančią „Litgas“, valdybos narys Dominykas Tučkus, vasario pabaigoje įvykęs laikinas – kelias valandas trukęs kainų šuolis Vakarų Europos dujų biržose turėjo nereikšmingą poveikį Lietuvos perkamoms SkGD bei gamtinių dujų ateities sandorių kainoms, lyginant su momentine prekyba.

Vasario pabaigoje Didžiosios Britanijos dujų kainų indekso NBP (National Balancing Point) reikšmė kelioms valandoms pakilo nuo apytikriai 7,5 JAV dolerių už milijoną britų terminių vienetų (MMBTu) iki 27 JAV dolerių už MMBTu, arba imant Lietuvoje labiau įprastą skaičiavimo sistemą dujų energijos megavatvalandėmis – nuo 20 Eur/MWh iki 88 Eur/MWh. Lietuvoje vyraujančios gamtinių dujų biržos „GET Baltic“ prekybos rodikliai šiuo metu neviršija 20–21 Eur/MWh.

D. Tučkaus požiūriu, Lietuvos dujų rinka šiuo požiūriu laimi, nes prekybos sistemoje nėra valandinių sandorių, o skaičiuojami vieno mėnesio vidurkiai.

Tačiau NBP indekso reikšmė Lietuvai yra svarbi, nes iš jos išvedami mūsų perkamų ir per terminalą Klaipėdoje įvežamų SkGD kainų rodikliai. Kita vertus, sinoptikų prognozuojamos naujos šalčio bangos, kurias britų salos patyrė maždaug tuo pačiu metu kaip ir Lietuva, artimu metu dar gali sugrįžti, todėl specialistai neatmeta galimybės, kad NBP biržos kreivių spyglių gali būti ir pavasariop.

Tačiau jų gali būti ir dėl kitų priežasčių. Kaip LRT.lt tvirtino AB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovas Paulius Jakutavičius, Šiaurės Vakarų Europos rinkose (konkrečiai JK) dujų kainos siekia apie 25–26 Eur/MWh. Kainos JK, kurios paprastai yra laikomos tarptautinių SkGD kainų grindimis, per paskutines kelias dienas šoktelėjo apie 3 Eur/MWh dėl „Forties“ dujotiekio-naftotiekio išjungimo (jo remontas gali užtrukti kelias savaites), nes dujų tiekimas per „Forties“ JK rinkai sudaro apie 30 proc. reikšmės.

Dujų ateities sandorių kainos šiek tiek kilo ir dėl praėjusiųjų metų gruodį įvykusio sprogimo Austrijos Baumgarteno požeminėje dujų saugykloje. Pasekmė – dujų kainos vasarį ir kovą dėl to šoktelėjo 2,7 proc. Šis rodiklis Lietuvos rinkai gali būti labiau reikšmingas, nes Rusijos „Gazprom“ savo dujas mums parduoda remdamasis indeksais, susijusiais su kainodara  kontinentinės Europos dujų biržose. Baumgartenas – viena jų.

Pardavė SkGD į Britų salas

Pasak D. Tučkaus, kadangi kainų šuolis NBP biržoje buvo trumpalaikis, kito mėnesio ateities sandorių NBP indeksas padidėjo tik 8 proc., tai yra nuo 19,4 Eur/MWh (kainų vidurkio vasario 1–vasario 16 dienomis) iki 21 Eur/MWh vasario antroje pusėje.

Tuo pat metu kitos dienos prekybos sesijoje NBP indeksuojamos gamtinės dujos pabrango net 4,5 karto, pakildamos nuo 20 Eur/MWh iki 88 Eur/MWh vasario pabaigoje. Toks kainų svyravimas parodė, kad Didžiosios Britanijos gamtinių dujų rinka funkcionuoja efektyviai, kada laikinas dujų paklausos ir pasiūlos disbalansas turi didesnį poveikį momentinei, bet ne ateities sandorių prekybai, o tai yra itin svarbu rinkos dalyviams, formuojantiems savo tiekimo portfelius iš anksto.

„Kalbant apie pastarojo kainų šoko poveikį „Litgas“ krovinio kainai kovo mėnesį, – sako D. Tučkus, – galima teigti, kad įtaka buvo minimali vertinant viso mėnesio NBP indekso kito mėnesio kainų vidurkį. Tačiau lyginant mūsų krovinio kainą su momentinių krovinių kainomis Didžiosios Britanijos rinkoje vasario pabaigoje – skirtumas buvo pakankamas, kad nukreiptume dalį krovinio būtent į šią rinką. Kitaip tariant, tanklaivis-duvovežis „Litgas“ ir kitiems SkGD pirkėjams Lietuvoje skirtą krovinį nuplukdė į Didžiąją Britaniją, kur jis buvo parduotas. Tokia proga pasinaudojo ir kiti momentinių SkGD krovinių prekybininkai, kurie kelias savaites galėjo siūlyti SkGD kiekius smarkiai išsekusiuose Didžiosios Britanijos SkGD importo terminaluose.“

Iš praėjusį antradienį Klaipėdoje prisišvartavusio Norvegijos tanklaivio „Arctic Princess“, kaip pranešė „Litgas“, dėl šalčių išaugus rinkos kainoms, su tiekėju ir verslo partneriu „Statoil“ sutarta atgabenti į Lietuvą ne 138 tūkst., o 98 tūkst. kubinių metrų SkGD.

Likusi krovinio dalis buvo parduota už dujas brangiau mokančiam pirkėjui, kaip ir tvirtino D. Tučkus. „Litgas“ skaičiuoja, kad dėl tokio sandorio terminalo išlaikymo sąnaudos sumažės 0,5 mln. eurų. Dėl šio optimizavimo metinis paskirtojo tiekimo SkGD kiekis nepasikeis ir sudarys maždaug 550 tūkst. kubinių metrų SkGD.

Praėjusiais metais, pasinaudojusi laikinu kainų šuoliu rinkoje, „Litgas“ taip pat optimizavo paskirtojo tiekimo grafiką. Anot pranešimo, 2017 metais ši operacija, kurios metu perparduota didesnė SkGD krovinio dalis, padėjo sumažinti praėjusių metų SkGD terminalo išlaikymo sąnaudas iki 3 mln. eurų.

„Gazprom“ nenori ir nemoka užsidirbti

2011 m. vasaros pradžioje Europos verslo forumą Prahoje aplankęs „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris po kuluarus vaikščiojo skelbdamas, esą sąžininga gamtinių dujų iš Rusijos kaina Europoje turi būti 1000 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, nors tuo metu ji vidutiniškai siekė 500 (Lietuva tuo metu mokėjo 434 JAV dolerius). Šios prognozės nepasitvirtino, kaip ir daugelis tų, kurios keletą metų pranešamos A. Milerio lūpomis.

Likimo ironija: kaip tik po to naftos kainos pajudėjo žemyn. Paskui jas rinkose ritosi ir dujų kainos. „Gazprom“ kapitalizacija pernai tesiekė 190 mlrd. JAV dolerių. Žlugo planai eksportuoti dujas į JAV rinkas, vis dar stringa ir Kinijos kryptis. „Holivudo pasaka“ JAV kaip dujų eksportuotoją iškėlė į antrą trečią vietą pasaulyje. Per tą laiką „Gazprom“, tiesa, sugebėjo padidinti savo rinkos dalį ES šalyse nuo 29 proc. iki maždaug 32 proc., tačiau buvo priverstas pasitraukti iš tų rinkų, kuriose ligi tol vyravo – Lietuvos, Estijos, Latvijos. Dabar, regis, ir iš Ukrainos.

Tačiau, kaip tvirtina Michailas Korčemkinas, analitinės grupės „East European Gas Analysis“ (EEGA, JAV, Pensilvanija) vadovas, dujų biržos kreivių spygliai vasario pabaigoje siekė aukščius, beveik atitinkančius A. Milerio prieš septynerius metus deklaruotas svajones. „Gazprom“ galėjo užsidirbti iš dujų pasiūlos Britų salose stygiaus, tačiau tuo metu jis vėl ėmė skelbti eilinį dujų karą Ukrainai (užėjus šalčiams Europoje, tai tampa laukiama tradicija). Kadangi „Gazprom“ kontroliuojamas dujotiekis „Nord Stream“ veikia stabiliai ir maksimaliai leidžiama galia, rusų koncernas iki kontinentinės Europos jungties su JK dujas galėjo prapūsti kompresoriais per Ukrainą ir Slovakiją. Tačiau dujų eksportas šia kryptimis buvo padidintas gana simboliškai ir nesiekė net 2017 m. lygio.

EEGA, renkanti ir analizuojanti taip pat ir dujų transportavimo Europos jungtimis ir vamzdynais informaciją, pateikė tokius grafikus, kurie iliustruoja š. m. vasario–kovo mėnesiais susiklosčiusią padėtį JK ir magistraliniuose vamzdynuose, kuriuos kontroliuoja „Gazprom“.