- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai Virginija Vingrienė ir Simonas Gentvilas siūlo, kad kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui savivaldybės organizuotų atskirus konkursus ir kad kiekvienam etapų būtų sudaromos atskiros sutartys.
Šiuo metu savivaldybės turi prievolę sudaryti trišales sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės, organizacijos ir atliekų tvarkytojo. Gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso.
Parlamentarų siūlymu, pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotų savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymą organizuotų ir tvarkytojus parinktų organizacijos. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas organizacijos atsiskaitytų pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį.
„Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos gamintojams ir importuotojams (GII), išryškėjo esminė problema, jog GII atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai. Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla GII. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas GII atsakomybės principas“, - teigiama siūlomo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
Be to, anot siūlymo rengėjų, savivaldybės sudaro trišales sutartis, pagal kurias organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, organizacijos kompensuoja savo lėšomis.
„Besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms - ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt. Šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nekompensuoja. Organizacijos, sąmoningai vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą“, - teigia Seimo nariai.
Taip pat, anot jų, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales sutartis, visą atsakomybę nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja GII atsakomybės principui, o savivaldybės prisiima perteklinę administracinę naštą.
Įstatymo pakeitimo projektas bus svarstomas Seime.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), patikrinęs bendrovės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“ gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Gegužės 17 dieną po ilgų derybų Aplinkos ministerija pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų. Tuo metu verslininkai įsipareigojo sutvarkyti 15 tūkst. papildomų tonų atliekų. Taip pat jie siūlė įsipareigoti įsteigti 3 mln. eurų garantinį fondą.
Tačiau taikos sutarties sudarymas strigo.
VRAAD raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ji patvirtintų, ar sutartis neprieštarauja teisės aktams.
Aplinkos ministro spaudos atstovas Mindaugas Bajarūnas sakė, kad visa atsakomybė dėl galutinio sprendimo tenka VRAAD, nes ginčas vyksta tarp jų bei gamintojų ir importuotojų organizacijų.
„Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties turi priimti VRAAD. Aplinkos ministerija neturi tokių įgaliojimų nurodyti, kaip elgtis VRADD, ministerija nėra teisminė institucija“, - Eltai kalbėjo M. Bajarūnas.
Planuojama, kad taikos sutartis gali būti pasirašyta rudenį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...