Kaip augo pajamos Lietuvoje, kas uždirba daugiausiai, aiškino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
– Pradėkime apskritai nuo visų lietuvių pinigų. Pastaraisiais metais tendencija atrodo labai smagi – algos augo labai sparčiai. O kaip gi yra dabar?
– Praėjusių metų pabaigoje fiksavome darbo pajamų augimą, šiek tiek nuosaikesnį negu ankstesniais metais. Dalį pajamų didėjimo pasiglemžė kainų augimas. Galima vertinti, kad 2025 metais realus darbo pajamų augimas buvo kiek lėtesnis, negu esame pratę matyti anksčiau.
– Taip, bet vis dėlto augo. O kalbant apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus – kokios tendencijos per pastarąjį dešimtmetį? Ar yra pokyčių ir kokių?
– Pokyčių yra. Fiksavome patį mažiausią darbo pajamų atotrūkį per visą šį laikotarpį – skirtumai sumažėjo. Vyrai šiuo metu uždirba 108 eurais daugiau negu moterys ir tie skirtumai laikui bėgant tikrai sumažėjo. Taip nutiko dėl įvairių priežasčių. Nėra taip, kad per metus kažkas staiga pasikeičia, tačiau ilgalaikės tendencijos lemia pokyčius – tai susiję tiek su profesijų pasirinkimu, tiek su užimamomis vadovavimo pozicijomis, tiek su karjeros pertraukomis šeimose dėl vaikų auginimo. Tos pertraukos vis labiau nusikelia į vėlesnį amžių, todėl labiau įsitvirtinusios šeimos augina vaikus, jau būna sukaupti stažai, gaunamos didesnės išmokos. Visa tai lemia mažesnius pajamų skirtumus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žiūrint į visą visuomenę ir neskirstant lytimis, kaip pasiskirsto tie, kurie gauna minimalų atlyginimą, tie, kurie gauna vidutinį, ir tie, kurie jau turi aukštas pajamas?
– Skaičiuojame, kad apie penktadalis žmonių uždirba nuo 750 iki 1200 eurų. Toliau pajamos didėja atitinkamais intervalais. Apskritai vertiname, kad darbo pajamų mediana siekia apie 1230 eurų. Tai reiškia, kad pusė dirbančiųjų uždirba mažiau nei ši suma, o kita pusė – daugiau.
– Kokius darbus dirbantiems pajamos sparčiausiai augo?
– Sparčiausiai pernai darbo pajamos augo tiems, kurie dirba administracinėje ir aptarnavimo veikloje, transporte ir statyboje. Tai nereiškia didžiausių pajamų rinkoje, tik spartesnį augimą. O didžiausi atlyginimai ir toliau fiksuojami informacijos ir ryšių srityje, finansinėje ir draudimo veikloje. Čia pajamos kur kas didesnės nei šalies vidurkis.
Svarbiausia, kad pasirinkta sritis žmogui tiktų – tuomet ir pajamos galės kilti.
– Amžius irgi gana įdomiai pasiskirstė. Galėtum pagalvoti, kad jaunimas turi daugiausia ambicijų, bet šį kartą džiaugtis galėjo vyresni darbo rinkos dalyviai, ar ne?
– Praėjusiais metais būtent vyresniems darbo pajamos augo sparčiau. Tai susiję su tuo, kuriuose sektoriuose dominuoja vyresni, o kuriuose – jaunesni. Jaunesni daugiau dirba informacijos ir ryšių, finansų, draudimo srityse, o šiuose sektoriuose darbo pajamų augimas buvo kiek lėtesnis nei anksčiau. Tuo tarpu vyresni, dirbantys švietimo ar sveikatos priežiūros srityse, galėjo labiau džiaugtis didesniu pajamų augimu.
– Jei kas nors dabar galvoja apie būsimą profesiją, ką patartumėte rinktis? Galbūt ne tik pagal pastarųjų metų tendencijas, bet apskritai – kokios profesijos išlieka aukštumose, kur atlyginimai auga sparčiausiai, kur uždarbis solidžiausias?
– Turbūt matome, kad informacijos ir ryšių sritis prašosi būti paminėta, nes čia darbo pajamos tikrai vienos didesnių. Tačiau ne vien pagal tai reikėtų rinktis. Svarbu, kad darbas būtų mielas ir artimas. Lygiai taip pat mums reikia daugiau dirbančiųjų švietime, sveikatos priežiūroje. Svarbiausia, kad pasirinkta sritis žmogui tiktų – tuomet ir pajamos galės kilti.
– Ar buvo šiame paskaičiavime ir tyrime kažkas, kas jus pačią asmeniškai labiausiai nustebino?
– Turbūt labiausiai nustebino mažėjantis atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų. Panašu, kad tendencijos rodo, jog skirtumai švelnėja. Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, tarp informacinių technologijų specialistų matome mažėjančius skirtumus, kai daugiau moterų įsilieja į šias profesijas. Atrodo, kad įvairesnis profesijų pasirinkimas taip pat gali padėti mažinti skirtumus.
(be temos)
(be temos)