Dirba Lietuvoje, bet mokesčių nemoka: problema tik didėja

Studijas Lietuvoje pasirinkęs vaikinas iš Bangladešo čia jau aštuonis mėnesius. Iškart atvykęs įsidarbino – po paskaitų dirba kurjeriu.

„Darbas tikrai nelengvas, ypač kai esi atvykęs iš kitos šalies. O ir jūsų kalba labai sunki...“ – sakė vaikinas.

Vaikino ateities planai – ne Lietuvoje.

„Esu studentas. Kurjeriu dirbu tam, kad pragyvenčiau ir viskas. Mokytis dar liko daugiau nei treji metai, bet greičiausiai vėliau išvyksiu į kokią kitą šalį“, – pasakojo vaikinas iš Bangladešo Meherulas.

Sako, kad jau suprato: jei kalbos neišmoks, teks tenkintis nedidele alga. 1,2 tūkst. eurų į rankas vaikinui nepakanka.

„Ilgiau dirbti už tokį atlyginimą, išgyventi būtų sunku... Čia dideli mokesčiai“, – teigė Meherulas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ką uždirbo, Meherulas privalo deklaruoti iki gegužės, tačiau tą padaryti vengiančių užsieniečių tik daugėja.

„Už 2025 metus deklaravimo laikotarpis dar tęsiasi, terminai nėra suėję, kol kas pateikė beveik 10 tūkstančių užsienio gyventojų“, – aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Tačiau tendencijos rodo, kad nemaža dalis užsieniečių paskutinio etapo taip ir nepasiekia. Pinigus uždirba, bet mokesčius pasilieka sau.

„Tame matome tokias nelygias konkurencines sąlygas, kai vieniems veikla kainuoja brangiau vykdyti veiklą, o kiti iš esmės dirba nelygiomis sąlygomis“, – teigė Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.

Užsieniečių, dirbančių pagal individualią veiklą, kasmet vis daugiau, todėl ir problema tik didėja.

„Mokesčiai deklaruojami po ilgesnio laiko ir pakankamai neretai susidaro situacijos, kai paaiškėja valstybės institucijoms, kad žmogus yra skolininkas, o jo gal čia ir nebėra“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.

Vytautas Sinica / A. Ufarto/ ELTOS nuotr.

Vairuotojų atstovas sako, kad dažnas užsienietis net neslepia, kad tai jam tik laikinas darbas, todėl apie mokesčius nė negalvoja.

„Vieni laikosi įstatymų, mokesčius moka, bet pridėjus dar tai, kad kuras pabrangęs, tas pyktis tik dar labiau didėja“, – pasakojo D. Rudokas.

Pavėžėjimo paslaugas teikianti įmonė skaičiuoja, kad užsieniečiai sudaro apie 27 procentus jų darbuotojų. Sąlygos visiems vienodos, o mokesčiais rūpinasi patys.

„Kiekvienas vairuotojas vykdo veiklą individualios veiklos pagrindu, tai reiškia, kad jis ir yra atsakingas už savo mokesčius“, – teigė „Bolt“ pavėžėjimo veiklos Lietuvoje vadovas Laimonas Jakštys.

Pats pavežėju dirbantis D. Rudokas siūlo sprendimą.

„Galima įpareigoti platformas sulaikyti 10 ar 15 procentų nuo apyvartos ir pervesti tą sumą į kiekvieno asmens depozitinę sąskaitą mokesčių sumokėjimui. Tai būtų labai elegantiškas, paprastas sprendimas išspręsti nemokėjimą – neliktų net galimybės likti nesumokėjus mokesčių“, – siūlė D. Rudokas.

Asociatyvi Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Socialdemokratas Laurynas Šedvydis kritiškas – sako, tai būtų darbas dėl darbo. Sukūrus nepatogias sąlygas, verslas rastų būdą jas apeiti.

„Kada Seimas sureguliuoja vieną ar kitą ekonominę veiklą, tada visi pereina, atras kokį būdą per mažąsias bendrijas“, – teigė Seimo narys Laurynas Šedvydis.

Anot „Bolt“ atstovo, jei toks siūlymas būtų svarstomas, griežtesnės sąlygos turėtų būti taikomos visiems besiverčiantiems individualia veikla.

„Fokusavimasis tik į pavežėjus ar kurjerius diskriminuotų lyginant su kitomis veiklomis“, – sakė L. Jakštys.

Europos Sąjunga prieš porą metų priėmė direktyvą, kuri reikalauja gerinti skaitmeninių platformų darbuotojų sąlygas – tai apima ir skaidrų mokesčių mokėjimą bei socialines garantijas. Tačiau kiekviena šalis turi priimti nacionalinius sprendimus.

L. Šedvydis mano, kad reikia žengti kitų šalių pavyzdžiu ir tokią veiklą kaip pavežėjų prilyginti darbo santykiams.

„Iš karto atsiranda mokesčių neišvengiamybė. Kita dalis – atsiranda griežtesnė kontrolė, susijusi su darbo rinka, tai reiškia ir griežtesnę migracijos kontrolę“, – teigė L. Šedvydis.

Verslas jau anksčiau tokiai idėjai priešinosi. Individuali veikla leidžia planuoti laiką, nes kurjeriams ar pavežėjams tai dažniausiai tik papildomas darbas.

„Vairuotojai kaip pagrindinį pliusą įvardija lankstumą – galimybę pasirinkti, kada, kiek ir su kokiomis platformomis vykdyti veiklą“, – sakė L. Jakštys.

Pernai įsigaliojo ir kiti pakeitimai – pavežėjai ir taksi vairuotojai privalo turėti Europos Sąjungos ar NATO šalyje įgytą vairuotojo pažymėjimą. Po šio sprendimo 14 tūkstančių pavežėjų Lietuvoje prarado leidimus.