Kol valdantieji apie mokesčius slapukavo, mokesčių reformos planas į viešumą išlindo pats. Pirmiausia Vyriausybė nusitaikė tiek į samdomų darbuotojų, tiek į savarankiškai dirbančių žmonių atlyginimus.

„Turinčių mažas ar vidutines pajamas, taip pat neturinčių pajamų, tokie mokesčiai neturi paliesti“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Kas popieriuje uždirba iki 10,5 tūkst. eurų per mėnesį, Finansų ministerija siūlo vieną – 20 procentų Gyventojų pajamų dydžio (GPM tarifą) – tiek darbo užmokesčiui, tiek individualiai veiklai. Tai 5 procentais daugiau nei dabar.

Kieno atlyginimas viršija 10,5 tūkst. eurų, taip pat tarifas vienas, bet jau 32 procentai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ypač keistai atrodo, kad taip aršiai kritikavę buvusios Vyriausybės projektą dabar atneša analogišką pasiūlymą, kuris lygiai taip pat liečia individualią veiklą, kaip ir buvusios Vyriausybės“, – stebėjosi buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Bet kokiu atveju ypač stambias pajamas, pavyzdžiui, iš individualios veiklos, gaunantys asmenys mokės žymiai didesnius mokesčius. Tai yra ir ypatingai daug žemės turintys ūkininkai, ir advokatai“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.

Skaičiuojama, kad GPM gali kilti 15 tūkstančių savarankiškai dirbančiųjų, o su darbo sutartimi – net 130 tūkstančių gyventojų, nes ministerija nori naikinti neapmokestinamųjų pajamų dydį – 2,1 tūkst. eurų popieriuje.

„Tie pakeitimai nepalies labai daug žmonių. Daugiausia tai yra asmenys, kuriuos paveiks neapmokestinamojo pajamų dydžio suvienodinimas su vidutiniu darbo užmokesčiu“, – aiškino ekonomistė Laura Galdikienė.

Daugiau mokėti gali tekti net už prikapsėjusias palūkanas iš indėlių. O štai už išmokėtus dividendus įmonių akcininkų neskriaus – siūlomas toks pat pajamų tarifas, kaip ir dabar.

„Pokyčiai padaryti tik kapitalistams naudinga linkme, nes dividendai būtų atnešę didelę dalį naujų pajamų“, – sakė G. Skaistė.

Dar trečiadienį premjeras užsiminė, kad mokėsime ir už būstą, tiesa, kukliai.

„Jeigu tai priklausytų tik nuo manęs, tai tikrai matyčiau labai nedidelį, bet visuotinį nekilnojamojo turto mokestį“, – tikino premjeras Gintautas Paluckas.

Tačiau dabar aiškėja, kad paruoštas mokestis ne tik už prabangias vilas Palangoje – už būstą gali tekti mokėti 760 tūkstančių gyventojų.

„Beveik visi Lietuvos gyventojai mokės nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė L. Galdikienė.

Nekilnojamojo turto mokestį siūloma pradėti skaičiuoti nuo 20 tūkst. eurų ir palaipsniui kelti į viršų. Pavyzdžiui, už vidutinės klasės dviejų kambarių butą Vilniuje gali tekti mokėti 0,5 proc. mokestį, o už atostogų namus prie jūros – net 2 proc.

Viską, ką surinks už nekilnojamąjį turtą, žada atiduoti savivaldybėms.

„Jeigu kalbame apie visuotinį mokestį, tai didesnė dalis turėtų mokėti, negu nemokėti, nes kitaip tai nebūtų visuotinė prievolė“, – teigė A. Sysas.

Gali likti ir mažiau lengvatų – nuo knygų iki apgyvendinimo paslaugų ir centrinio šildymo. PVM tarifą norima kelti nuo 9 iki 12 procentų.

„Dėl 9 ar 12 proc. tarifo tikrai vyksta diskusija, nes tai liečia mažiau gyvybiškai svarbias prekių ir paslaugų kategorijas“, – aiškino premjeras.

Š. Mažeikos, L. Balandžio/BNS nuotr.

Finansų ministerija sugalvojo ir du naujus mokesčius.

Vienas jų – už ne gyvybės draudimą. 5 proc. tarifą tektų mokėti apsidraudus būstą ar automobilį.

„Didėjantys mokesčiai brangins šias paslaugas, todėl žmonės turės mokėti daugiau, o kai kurie netgi atsisakys drausti savo turtą“, – sakė ekonomistė.

Kitas naujas mokestis – už saldintus gėrimus. Skaičiuojama, kad litras „Coca-Cola“ dėl to gali pabrangti nuo 9 iki 25 centų.

„Analogiškas mokestis galioja ir Latvijoje. Surinkta suma būtų ganėtinai nedidelė“, – prognozavo G. Skaistė.

Vien iš mokesčių pakeitimų reikalingų lėšų gynybai surinkti nepavyks.

Tačiau ne iš saldžių gėrimų, o iš visų siūlomų mokesčių per trejus metus į biudžetą turėtų įplaukti 540 mln. eurų, nors šalies gynybai reikia keliolikos milijardų.

„Vien iš mokesčių pakeitimų reikalingų lėšų gynybai surinkti nepavyks“, – teigė L. Galdikienė.

Sausos neišplauks ir įmonės – pelno mokestį ketinama didinti dar dviem procentiniais punktais – iki 18 proc.

„Panašu, kad tai turės neigiamą poveikį tiek ekonomikai, tiek investicijoms. Daugiau dėmesio reikėtų skirti tiems mokesčiams, kurie daro mažiausią žalą ekonomikai – pavyzdžiui, cukraus ar taršos mokesčiams“, – siūlė ekonomistė.

Valdžia teigia, kad mokesčius didinti būtina, nes šalyje aukšta pajamų nelygybė, o biudžete – didelis atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų.