Derlius nuplautas ne visur

Vienų šalies regionų daržovių augintojai skaičiuoja nuostolius, o kitų – pelną

Kauno ir aplinkinių rajonų ūkininkai kol kas derliumi nesiskundžia – neblogai užderėjo morkos, burokėliai, kopūstai. Kur kas prastesnės nuotaikos pajūryje. Vakarų Lietuvos ūkininkai tvirtina, kad užsitęsęs lietus visiškai paskandino augintas daržoves.

Rezultatai pranoko lūkesčius

Beveik visi vidurio Lietuvos, Aukštaitijos augalininkystės ūkiai skaičiuoja gausesnį ir geresnį daržovių derlių negu pernai. Ne taip pasisekė tik bulvių augintojams, nes vidurvasarį jas per dažnai liejo lietus.

„Nors daugelis verkia, mano bulvės neprigėrė. Gražūs užaugo ir burokėliai, kopūstai, morkos“, – džiaugėsi Pasvalio rajono 100 ha daržovių ūkio šeimininkas Algimantas Morkūnas. Jis dar tik pradėjo nuimti derlių, didysis darbymetis laukia spalį. Visą produkciją ūkininkas parduoda didiesiems prekybos tinklams.

Perpus mažesnio daržovių ūkio Babtuose, Kauno rajone, savininkas Dalius Koženiauskas taip pat džiaugėsi geru derliumi. Nukastas bulves jis parduoda turguje po 70 centų už kilogramą.

„Pernykštis derlius buvo vidutiniškas, o šiemet galima atsigriebti“, – kalbėjo D.Koženiauskas.

Pasėlių plotai mažėja

Kauno apylinkėse per pastaruosius metus labiausiai sumažėjo burokėlių ir morkų augintojų.

„Kainos nedidelės, o sąnaudos milžiniškos. Daržovėms prižiūrėti reikia daugiau darbo jėgos, o prisikviesti žmonių į ūkius dabar labai sudėtinga“, – dalijosi rūpesčiais burokėlius ir morkas Babtuose auginantis Benediktas Masaitis. Jo 15 ha ūkyje šių daržovių dalis kasmet mažėja. Šiemet morkos teužima 2 ha, o burokėliai – 30 arų.

Šių daržovių nebeaugina ir D.Koženiauskas. Anot ūkininko, auginti morkas ir burokėlius dabar ekonomiškai nenaudinga.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, šiemet bulvių pasodinta 55,6 tūkst. ha, beveik 4 proc. mažiau negu pernai. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacija skelbia, kad prekiniuose ūkiuose bulvių per metus pasodinta 13,2 proc. daugiau.

Beveik visų daržovių šiemet auginama mažiau negu pernai. Labiausiai sumažėjo kopūstų (29 proc.), morkų (18 proc.), svogūnų (21 proc.), burokėlių (10 proc.) augintojų.

Šiemet deklaruota 3,8 tūkst. ha pasodintų lauko daržovių. Iš jų bulvių – 55,6 tūkst. ha, kopūstų – 1,2 tūkst. ha, morkų – 980 ha, burokėlių – 900 ha, svogūnų – 510 ha, kininių ir žiedinių kopūstų – apie 140 ha, kitų daržovių – apie 110 ha.

Daržovės pinga

Nors daržovių importas iš Lenkijos ribojamas, ūkininkai tikina, kad produkcija iš šios šalies vis tiek pasiekia Lietuvos rinką.

„Įvežamos nelegaliai ir parduodamos kaip lietuviška produkcija“, – prekyba lenkiškomis daržovėmis šalies turguose piktinosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Didelė produkcijos iš Lenkijos pasiūla mažina kainas. Prekiniuose ūkiuose ir augintojų kooperatyvuose geros kokybės nefasuotos bulvės dabar kainuoja 500–700 litų už toną, t. y. 20 proc. mažiau negu prieš dvi savaites. Fasuotų bulvių tonos kaina šiais metais siekia 900 litų ir taip pat yra penktadaliu mažesnė nei pernai rugsėjį.

„Kiek kainos dar kris, priklausys nuo bulvių pasiūlos šalių kaimynių rinkose ir bulvių iš Lenkijos kontrabandos apimties“, – sakė Z.Cironkienė.

Dėl darbo jėgos trūkumo ir nepalankių klimato sąlygų šiais metais labai sumažėjo kininių ir žiedinių kopūstų pasiūla. Tačiau atsiradusią nišą netrukus užėmė produkcija iš Lenkijos.

Pigesni šiemet ir burokėliai, svogūnai bei morkos.

Ant bangos – grūdinės kultūros

Bulvių ir daržovių augintojų gretos retėja, nes smulkūs augintojai neturi rinkos – didieji prekybos centrai su jais nebendradarbiauja, o turgūs užversti prekėmis iš Lenkijos.

„Smulkesniems augintojams gresia bankrotas, nes reikalavimai produkcijai dideli, reikia nemažų investicijų, o rinka perpildyta pigios produkcijos“, – kalbėjo Z.Cironkienė.

Todėl daugelis renkasi lengvesnį kelią – dabar kur kas pelningiau auginti grūdines kultūras.

„Tokių gerų supirkimo kainų nepamenu. Už toną grūdų moka 800 litų – dukart daugiau negu pernai“, – skaičiavo daugiau kaip dešimtmetį Jonavos rajone ūkininkaujantis Jonas Choladauskas. Šiemet, anot jo, ypač gerai užderėjo žieminių javų ir cukrinių runkelių derlius, kiek nuvylė auginti miežiai ir bulvės.

Įspėja dėl kokybės

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras paskelbė, kad prognozės dėl gero šiųmečio bulvių derliaus gali būti pernelyg ankstyvos. Specialistai baiminasi dėl bulvių kokybės: bulvių gumbai pažeisti puvinio ir maro. Dėl prastų oro sąlygų liepą ir rugpjūtį ūkininkai nenupurškė daigų nuo ligų ir kenkėjų, todėl pablogėjo bulvių kokybė. Specialistų teigimu, jei saugyklose nebus sudarytos optimalios sandėliavimo sąlygos, pažeisti bulvių gumbai blogai laikysis ir nesulauks pavasario.

Prognozuojama, kad rudenį rinka bus perpildyta netinkamų sandėliuoti bulvių, o pavasarį truks geros kokybės produkcijos. Vartotojai turėtų būti atsargūs pirkdami bulves ilgesniam laikui, juo labiau kad ir jų kainos šį rudenį smuko. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių daržovių kainų mažėjimą galėjo lemti didelė šlapioje dirvoje augintų bulvių pasiūla.