Dėl kiaulių maro siūloma visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį

Jis piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs“.

Vis tik A.Stančikas mano, kad  žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“. Viena iš jų, anot parlamentaro, - būrelio teritorijos ribojimas.

Šernų kiekis Lietuvoje nežinomas

S.Dimaitis piktinasi, kad Lietuva neskaičiuoja šernų, nors, pasak jo, tai galima padaryti.

„Šernų elgsenos stebėsenos nėra. Niekas jos netyrė, o turėjo būti seniai ištirta. Labai paprasta - užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis  - saugęs patinas, stebi, kiek ir kur jis nukeliauja. 10-15 šernų iš vieno regiono pažymėti“ , - teigė S.Dimaitis.

Ar žino pasieniečiai, kaip elgtis - kaip važiavo iš Baltarusijos dešros į Lietuvą, taip ir važiuoja. Kas nors jas krausto, tikrina? Ar sumuštinius? Kaip atsirado maras Čekijos viduryje?

A.Stančikas sako, kad skelbiami duomenys apie kritusius šernus yra netikslūs, nes nėra aišku, kiek jų dar nesurandama.

S.Dimaitis atkreipia dėmesį, kad užkratą per sieną gali pergabenti ne tik šernai, bet ir žmonės.

„Ar žino pasieniečiai, kaip elgtis - kaip važiavo iš Baltarusijos dešros į Lietuvą, taip ir važiuoja. Kas nors jas krausto, tikrina? Ar sumuštinius? Kaip atsirado maras Čekijos viduryje? Greičiausiai išlėkė iš furos koks sumuštinis ir šerniukas pasimėgavo juo, o tas sumuštinis buvo iš nedamuštos kiaulės“ - teigė jis.

S.Dimaitis siūlo griežčiau kontroliuoti maro zonoje - rajonuose, kur rasta užsikrėtusių maru šernų, esančius vadinamuosius profesionalios medžioklės plotus.

Dilema dėl kiaulių naikinimo

Pasak V.Paulausko, gaišenų laidojimas žemėje yra saugus jų naikinimo būdas. Tuo tarpu S.Dimaitis sako, kad užsikrėtusius šernus ir kiaules naikina neapmokyti žmonės.

„Jie (medžiotojai - BNS) tą šerną net neturi su kuo iš miško ištempti. Kai jiems pasireiškia liga, kyla jų kūno temperatūra, tada jie lenda į kemsynus, į purvą, pelkes, kitą vandenį ir ten galus atiduoda. Jie ir lieka ten. Arba, pavyzdžiui, tempia, nuo kailio užkratas visą kelią paliekamas, gal jis patenka ant rūbų, jie su tais rūbais sėda į automobilius, važiuoja į miestus, vežasi užkratą. Ar tai normalu? O Jonavoje? Vairuotojai, vežę naikinti kiaules, su džinsais, marškinėliais, su tais pačiais rūbais grįš namo. (...) Žmogus tampa užkrato, kuris jam nepavojingas, platintoju“, -  piktinosi S.Dimaitis.

Anot jo, deginti gaišeną būtų saugiau. A.Stančikas siūlo prisiminti mobiliąsias deginimo krosnis.

„Išeis tas dūmas kažkoks, bet tikrai klimato kaitos nepakeis, bet situaciją gal šiek tiek pagerins“, - BNS sakė A.Stančikas. 

Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai. Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai.

„Mano nuomone daug, nes 2016 metais iš viso turėjome 16 atvejų, o 2015 metais - 13“, - BNS teigė V.Paulauskas.

Pasak jo, šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių - liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje - 150 kiaulių, likusios - pas pavienius gyventojus. 

„Grėsmės tokios - šiemet dar turėsime maro keletą tų atvejų naminėse kiaulėse. Plitimas šernuose, ypač Panevėžio rajone, turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net didės. Pamažu, po 1-2 kilometrus maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu. Gal jau šiais metais, gal ir kitais“, - BNS teigė V.Paulauskas.

Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams - turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.