Dėl infliacijos atidėti mokėjimai pasiekė rekordines aukštumas

Kylanti infliacija, augančios degalų, prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje vis dažniau verčia bendrovių klientus – kitas įmones ir gyventojus – prašyti atidėti mokėjimų terminus.

Per pirmą šių metų ketvirtį pasiektas visų laikų atidėtų mokėjimų rekordas – 14,45 mlrd. eurų. Ekspertai prognozuoja, kad prašymų pratęsti finansinius įsipareigojimus ilgesniam laikui tik daugės, brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes jas parduodantys verslai norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų nuostolių. Be to, augantys mokėjimų atidėjimai – signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, lyginant tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai (prekybos kreditų turtas) padidėjo 12 proc., t. y. sparčiausiai nuo 2018 m. ketvirto ketvirčio. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį taip pat buvo fiksuotas spartus – 9,5 proc. – šio rodiklio augimas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija yra pagrindinė priežastis, kodėl taip sparčiai auga įmonių atidedami mokėjimai, o paslaugas ar prekes perkančioms įmonėms ir gyventojams vis dažniau pradeda trūkti apyvartinių lėšų. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos finansinė įmonių situacija blogės.

„Kylančios energetikos kainos išbalansuoja šalies verslo finansus, tad kyla rizika, kad klientai Lietuvoje ir užsienyje gali prašyti dar ilgesnių mokėjimo terminų. Tai patvirtina ir statistika, rodanti, kaip pirmą 2021 m. ketvirtį išaugo Lietuvos įmonių atidėti mokėjimai ir gyventojams, ir įmonėms, dirbančioms mūsų šalies ir užsienio rinkose. Kylantys atlyginimai, brangstantys energetikos ištekliai augina ir Lietuvos įmonių kaštus, o atidėti atsiskaitymai reiškia, kad verslas pinigus už suteiktas prekes ir paslaugas gaus vėliau, o dalis klientų gali išvis nesumokėti. Tad verslas patirs vis daugiau iššūkių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Ypač tai pajus smulkiosios ir vidutinės įmonės“, – sako A. Izgorodinas.

Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį iš 1,45 mlrd. eurų bendro atidėtų mokėjimų prieaugio, net 788 mln. eurų sugeneravo prailginti mokėjimai namų ūkiams, 364 mln. eurų – Lietuvos įmonėms, 606 mln. eurų – verslo klientams, dirbantiems užsienio rinkose.

Pasak ekonomisto A. Izgorodino, ypatingą dėmesį mokėjimus atidedantis verslas turėtų atkreipti į verslo klientus, dirbančius užsienio rinkose.

„Euro zonos vartotojų lūkesčiai sparčiai krenta, pavyzdžiui, Vokietijoje jie nukrito iki žemiausio lygio per visą istoriją. Dėl to auga ir vėluojančių atsiskaitymų rizika iš klientų eksporto rinkose. Tai reiškia, kad mūsų šalies įmonės turi ieškoti būdų, kaip nepriklausyti nuo pardavimų vienose užsienio rinkose ir nuo vieno didelio kliento. Taip pat rekomenduočiau drausti eksporto sandorius, nes tai gali sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką, lėtėjant vartojimui Lietuvai svarbiose eksporto rinkose“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, būtina stebėti ir mokėjimų atidėjimus Lietuvoje – tiek įmonėms, tiek gyventojams. Kyla vis didesnė rizika, kad dėl infliacijos dalis verslų laiku neįvykdys finansinių įsipareigojimų kitoms įmonėms. Ypač didelį nerimą kelia ženkliai išaugę atidėti mokėjimai gyventojams – lyginant 2021 m. pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos įmonių pailginti išsimokėjimo terminai namų ūkiams išaugo 4,14 karto. Vadinasi, gyventojai labai aktyviai pirko prekes ir paslaugas išsimokėtinai, o augant infliacijai ir blogėjant finansinei situacijai, dar labiau vėluos jų atsiskaitymai.

Draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovo Alberto Antanaičio teigimu, mokėjimų atidėjimus suteikiančios įmonės jau dabar susiduria su pirkėjų vėlavimu atsiskaityti, ilgėja atsiskaitymo terminai, o prastėjant Europos Sąjungos ekonomikos rodikliams vis daugiau įmonių kreipiasi dėl prekinio kredito draudimo, norėdami apsaugoti savo būsimas pajamas.

„Rinkoje jau yra įprasta, kad, pavyzdžiui, kai kurie stambūs kroviniai turi būti draudžiami nuo galimų rizikų. Anksčiau tai buvo aktualu užsienio rinkose dirbančiam verslui, nes bet kurioje šalyje gali kas nors nutikti pas užsakovą keliaujančiam kroviniui, o šiuo metu stebime tendenciją, kad nuo galimų rizikų, pavyzdžiui, trumpalaikio nemokumo, yra draudžiamos ir mažesnės prekės ar paslaugos. Deja, tokių atvejų daugės ir paslaugas ar prekes parduodantis verslas vis dažniau savo klientų prašys apsidrausti prieš atidėdami mokėjimus ilgesniam terminui“, – sako A. Antanaitis. 

Pasak jo, nerimą kelia ir brangstantis skolinimas euro zonoje – tikėtina, kad jau greitai Europos centrinis bankas pradės laipsniškai kelti palūkanas.

„Tai reiškia, kad skolinimosi kaina kils tiek įmonėms, tiek gyventojams, nepaisant to, kad klientams teikiamos ne paskolos, lizingai ar vartojimo kreditai, o galimybės lanksčiau ir per ilgesnį laiką susimokėti už prekes ar paslaugas. Vadinasi, verslui ir gyventojams brangs išsimokėtinai įsigyjamos prekės ir paslaugos, nes dėl augančių rizikų jas parduodantys verslai vis dažniau norės apsidrausti, kad patys kuo mažiau patirtų finansinių nuostolių. Tad verslas turi dar atsakingiau įvertinti savo klientų – įmonių ir gyventojų – galimybes susimokėti. Tam būtini finansinės rizikos vertinimai dėl klientų mokumo, nes jei klientai negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, nukentės ir atidėjimus suteikiantis verslas“, – sako A. Antanaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Statyba

Statyba  portretas
Aš turiu tris namus šiais metais pabaigti statyti, darbo pilna, kur čia kokia krizė?...gal susipykot kas su galva...?

Patarimas

Patarimas  portretas
Nepuskte burbulo be reikalo. Kai JAV pasakys fondai kad krizę tai ir bus, dabar sedekite visi ant sofos, zaiskite akcijų žaidimųs, krypto žaidimus, Jurkutė startuolius ir kita, nesąmonė ir kraukites pinigus...

Anonimas

Anonimas portretas
o kitas salia straipsnis teigia kad auga pelnas kiek jus pudrinsit zmonems protus jei tikrai yra labai blogai
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių